Pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, nesant didesnių šalnų ir vyraujant teigiamai vidutinei paros temperatūrai daugelis augalų pradėjo vegetaciją.
„Žydi nuo rudens užsilikę augalai. Po lapais galima rasti žydinčių žibuoklių. Pražydo žalčialunkiai, kuriai šiaip pražysta ankstyvą pavasarį. Žiedadulkes barsto lazdynų žirginiai“, - pasakojo gamtininkas.
Anot jo, šilti orai keičia ir gyvūnų elgesį. Žiemoti Lietuvoje liko dideli būriai paprastai į šiltesnius kraštus pasitraukiančių pempių, tilvikų, žąsų. Vis dar aktyvūs jau kelis mėnesius miegoti turėję ežiai.
„Daugelis pasilikusių paukščių staiga užgriuvus žiemai neturėtų kur trauktis. Tiems, kurių mitybai reikia ypatingų sąlygų, būtų sunku, ir žmonės negalėtų jiems padėti“, - teigia S. Paltanavičius.
Staigus atšalimas nepakenktų laukiniams augalams, o kultūriniams, pasak gamtininko, prisitaikyti būtų daug sunkiau. Stojus dideliems šalčiams jie apšaltų ir žūtų. Todėl gamtininkas siūlo žmonėms žvalgytis į savo sodus, daržus, o atšalus augalus apdengti ir apsaugoti.
