D. Balčyčiui ir Lietuvos verslo paramos agentūros buvusiems darbuotojams Tomui Ulinauskui, Pauliui Kairiui bei Mindaugui Vilčinskui yra pareikšti įtarimai dėl oficialių dokumentų suklastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Už šį nusikaltimą gresia iki ketverių metų nelaisvės.
Teismas nagrinėja bylą dėl suklastotų bendrovės "Panevėžio melioracija" paraiškos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti vertinimo Lietuvos verslo paramos agentūroje dokumentų.
Bylos duomenimis, buvo pakeisti projekto vertinimo balai - iš pradžių paraiška buvo įvertinta 62 balais, vėliau pakeitus ir suklastojus dokumentus, vertinimo balai padidinti iki 65.
S. Jakšto teigimu, trys balai esminės įtakos vertinant "Panevėžio melioracijos" paraišką paramai gauti neturėjo, nebuvo nustatyta kliūčių, dėl kurių ji negalėjo būti finansuojama. Į paramą pretendavo bendrovės, surinkusios ne mažiau 50 balų.
S. Jakštas teismui pasakojo apie paraiškų vertinimo procedūras, taisykles, jų perdavimą Ūkio ministerijai.
"Panevėžio melioracijos" projektas niekuo neišsiskyrė. Kiek žinau, dėl žvyro skaldos, techniką norėjo pirkti, prašė milijono trijų šimtų", - sakė liudytojas.
D. Balčytis teismui yra sakęs, kad tiesiog suklydo siųsdamas vertinimus sekretorei elektroniniu paštu. Neva gerą vertinimą įsegė į bylą, o žemesnį vertinimą elektroniniu paštu išsiuntė. Todėl jis ir sutiko, kad dokumentai būtų sukeisti.
Ministro sūnus tikino, kad jis tiesiog taisė savo klaidą ir nemano, kad padarė kažką neteisėto.
"Skyriaus vedėjas turi žiūrėti, jeigu randa klaidų, imamasi priemonių jas ištaisyti - nebaigtų klaidų, gramatinių klaidų, aritmetinių, gramatinių klaidų taisymas - ne nusikaltimas", - teigė S. Jakštas.
Prokurorui paklausus, kokia taisymo procedūra, liudytojas atsakė, kad pavedimu buvo forminama.
"Kai vyksta vertinimas, tam tikroje stadijoje balų keitimas su pavedimu įmanomas. Argumentacija - raštu, neesminiai dalykai - žodiniu pavedimu", - teigė S. Jakštas.
Kartą D. Balčyčio vertinimo paraiška buvo taisyta ranka perbraukiant neteisingai parašytą skaičių - vietoj 17 pataisyta į 18.
"Nusikaltimo nematėm", - sakė Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius.
Jis buvusį savo pavaldinį D.Balčytį apibūdino kaip nelabai kruopštų darbuotoją, priveldavusį ir gramatinių, ir aritmetinių klaidų.
"Tegul nesupyksta ponas Balčytis, bet būdavo pasakai - pataisyk, ką parašei, tai pataiso, bet kitoje vietoje klaidų atsiranda", - atviravo S. Jakštas.
Bylos duomenimis, pernai sausį T. Ulinauskas ir M. Vilčinskas atvyko į Lietuvos verslo paramos agentūros patalpas Vilniuje, Gedimino prospekte, ir sekretoriaus kabinete sukeitė dokumentus.
Tuo metu atostogose buvęs D. Balčytis dokumente sukeitime nedalyvavo, tačiau jis laukė šalia pastato.
Pasak S. Jakšto, eilinis darbuotojas ne darbo metu į pastatą gali patekti tik su vadovybės leidimu. Tuo metu pagal ranga į patalpas ne darbo metu galėjo patekti tik M. Vilčinskas.
Teisme liudytoju buvo apklaustas Lietuvos verslo paramos agentūros Projektų departamento direktorius Edvardas Gelmanas. Jo teigimu, klaidų taisymo procedūra nebuvo reglamentuota.
Po jo teismas apklausė dar dvi liudytojas, šios agentūros darbuotojas.
Anksčiau posėdyje sausio 9 dieną teismas apklausė panevėžiečius sūnų ir tėvą Nerijų ir Antaną Žagunius bei jų giminaitį Panevėžio rajono merą Povilą Žagunį.
A. Žagunis yra bendrovės "Panevėžio melioracija" valdybos pirmininkas ir akcininkas. Jo sūnus N. Žagunis buvo įkūręs konsultacinę firmą ir rengė "Panevėžio melioracijai" verslo planą.
P. Žagunis anksčiau vadovavo šiai įmonei, buvo jos direktoriumi, vėliau iš darbo išėjo, bet liko akcininku.
Būtent dėl šios bendrovės paraiškos vertinimo balų Europos Sąjungos paramai gauti ir atsirado ši byla.
Prokuratūros kaltinime rašoma, kad dokumentai buvo keičiami nenustatytų asmenų prašymu.
"Panevėžio melioracijoje" dirbo su T. Ulinausko draugu N. Žagūniu susiję artimieji.
Byloje yra M. Vilčinsko per apklausą ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad T. Ulinauskas siūlęs 0,5 proc. nuo finansinės paramos, jei tik ji būtų gauta.
REKLAMA
