Vytautas Radžvilas viską labai sudėtingai vaizduoja. Viskas paprasčiau. Visų pirma, reikėtų suprasti, kad AM, tai visuomeninė paslauga. Tai yra paslauga, kuri teikiama ne tik asmens interesams, bet visuomenės interesams tenkinti. Tad apie kokią nors laisvąją rinką šiame sektoriuje kalbėti, blaiviai mastant, sunku. (Aišku, tai netaikoma LLRI). Pagrindinės problemos yra dvi: paslaugos kaina ir informacijos asimetrija. Tai yra, - individualus paslaugų vartotojas dažniausiai nepajėgus sumokėti visą kainą už paslaugą ir be to jis dažniausiai nevisiškai supranta, kokios paslaugos jam reikia ir ką jam siūlo. Todėl šios problemos visame pasaulyje sprendžiamos jau daugelį metų ir labai įvairiai. Kainos problema nesudėtinga, ji išsprendžiama per dalinį valstybės dalyvavimą kompensuojant mokslo išlaidas. Politikai tik turi apsispręsti kiek ir kokiu mechanizmu pasinaudojant tai realizuoti. Informacijos asimetrijos problema dalinai gali būti sprendžiama teikiant daugiau informacijos paslaugos vartotojams arba sukuriant visuomeninio paslaugų pirkėjo instituciją, kuri dalyvautų perkant AM paslaugas. Šiuo metu, jei teisingai suprantu (aš dirbu ne švietimo sektoriuje), AM paslaugų poreikį apsprendžia tik paslaugų teikėjai ir finansuotojai… Gana juokinga situacija. Visuomeninio paslaugų pirkėjo institucija turėtų vienyti tiek tiesioginius paslaugų vartotojus (studentus, profsąjungas, darbdavius), tiek visuomeninį užsakovą - valstybę, kuri irgi turi savų interesų šioje srityje. Tai yra, aptariant kiekvienų metų švietimo sistemos finansavimą, prioritetus turėtų formuluoti paslaugų vartotojas (būtų gerai, kad visuomeninis, o ne tik valstybė), o paslaugų teikėjas ir finansuotojas, turėti siūlyti tik būdus, kaip šiuos norus įgyvendinti. Vienintelė nedidelė problema, kaip sukurti tokio visuomeninio vartotojo instituciją. :))) Tam gali prireikti ne vienerių metų. Rinkos mechanizmus rekomenduočiau naudoti tik konkuruojant dėl paslaugų teikimo kokybės, o ne formuluojant paslaugų poreikį. AM tai ne supermarketas, kuriame galima laisvai (ar tiksliau dalinai laisvai) rinktis tau patinkančią prekę.

Kaip ir reikėjo tikėtis, vieniems straipsnis per ilgas, kitiems proga paburnoti prieš LLRI ir laisvąją rinką, tretiems vienodai rodo. Vos vienas kitas sugeba straipsnį perskaityti iki galo, o suprasti dar mažiau.
Argi visuomenėje su tokiomis nuotaikomis galimos kokios rimtesnės reformos? Kam jos reikalingos? V. Radžvilui aktualu, nes gina akademinės bendruomenės interesus, kurie iš esmės kertasi su laisvosios rinkos principais. Studentai neatsilieka nuo vyresniųjų reikalaudami lengvatų ir privilegijų - obuolys nuo obels netoli terieda.

Daug kur ES aukstasis mokslas beveik nemokamas, tai kodel mes savaji skubame dar labiau apmokestinti?

Perskaiciau straipsni ir priversta sutikti su jo teiginiais, visais. beje pati visai taippat masciau apie reforma ir LLRI. Gal tik kiek paabejociau del santalkos veikeju, kazkaip geriau apie juos galvojau.

Mano komentras išmestas, nors jame nebuvo jokių keiksmažodžių ar kitos įstatymiškai draudžiamos skleisti informacijos! Labai labai negražu ir nemoralu...o dar tokio demagogo rašliavos kontekste.

Va čia žmogus paprastai apklausė. Pritariu. Negi ponas Radžvilas galvoja: atsisės pilietis su alaus bokalu ir skaitys skaitys....- ---------------
Kur trumpas reziume 2007-09-07 13:45:16
Straipsnis per ilgas. ne kiekvienas gali skirti daug laiko. Kur trumpas reziume ar pagrindinės išvados?

Is tiesu, AM problema - tik viena is problemu, kurias suformavo liberalizmo adeptai ir globalistai. Kita be galo kencianti ir tiesiog naikinama sfera - Lietuvos paveldas. Nes paveldas visada yra senas, sutreses, reikalaujantis valstybes paramos ir globos. Tuo tarpu siandien, kai isivyravo nekropoliu kultura, paveldas pagal visas laisvosios rinkos teorijas priverstas grumtis su verslu. Ka gi, kaip matome, verslui sekasi puikiai: nestabdomi paveldo griovimai visoje Lietuvoje. Valdininkai, kurie privalo saugoti pavelda tapo tik vadinamojo "Baltijos tigro" parankiniais-sakalais, del jiems numesto kaulo be skrupulu aukoja istorines vertybes. Lietuvoje darosi gudu gyventi, jautiesi blogiau nei ikisajudiniais laikais. Nes tada pasaulis buvo juodai-baltas ir tiek mankurtu, kiek yra dabar tikrai nebuvo.

2Gediminas
Visiškai pritariu tamstos mintims. Problema su reforma yra ne ta, kad ji stengiasi perorientuoti aukštojo mokslo sistemą į laisvos rinkos vėžes, o ta, kad tik imituoja tokį perorientavimą. p. Vytauto Radžvilo šalininkams - atsiverskite Šanchajaus universiteto paruoštą pasaulio aukštųjų mokyklų reitingą ir pasižiūrėkite, kiek universitetų iš pirmų 50 veikia laisvoje rinkoje, o kiek valstybės reguliuojamoje, parceliuojamoje ir niveliuojamoje.

Straipsnis per ilgas. ne kiekvienas gali skirti daug laiko. Kur trumpas reziume ar pagrindinės išvados?

Kaip malonu, kai pamatai, jog Lietuvoje dar yra ir protingų žmonių...
O LRI, save laikančiais profesoriais, "mokslininkai" yra bejėgiai primityvai.
Ačiū autoriui. Labai tiksliai viskas sudėliota.