„Jeigu žmonės blaškosi, tai vat yra žmogus, kuris savo gyvenimą atidavė ir lemiamu momentu prisiėmė atsakomybę už Lietuvos laisvę“, - BNS penktadienį sakė V.Landsbergis.
Paklaustas, kuo S.Madalovas nusipelnė gauti tą premiją, V.Landsbergis sakė, kad „čia yra ilga kalba apie labai aiškius dalykus“.
„Tai taip atėjo į galvą ir man pasirodė, kad čia teisingas siūlymas“, - pridūrė jis.
S.Madalovas savo ruožtu šią savaitę LRT laidoje „Dėmesio centre“ yra pareiškęs V.Landsbergį laikąs „ne politiku, o didvyriu“.
„Jis sugebėjo 1990 metais padaryti tokius darbus, visi žinome, kaip jį vertina pasaulyje“, - sakė buvęs VST vadas.
Lapkričio pabaigoje Seimas valdančiųjų balsais atmetė siūlymą Laisvės premiją skirti V.Landsbergiui. Po tokio Seimo sprendimo subyrėjo Laisvės premijos komisija.
Valdančiųjų socialdemokratų vadovas premjeras Algirdas Butkevičius paragino persvarstyti sprendimą ir paskirti V.Landsbergiui Laisvės premiją. Ištaisyti klaidą siūlė ir Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Tačiau kitas Seimo pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Sysas teigė nematąs priežasčių pakeisti skeptišką nuomonę dėl premijos skyrimo V.Landsebrgiui. Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pareiškė, jog antrą kartą Laisvės premijai gauti V.Landsbergis galėtų būti siūlomas nebent tuo atveju, jei valdantieji parašais patvirtintų ketinimą palaikyti premijos skyrimą pirmajam atkurtos nepriklausomos valstybės vadovui.
S. Madalovas - čečėnų kilmės buvęs sovietų kariuomenės karininkas, tarnavo sovietų kariuomenės daliniuose, dislokuotose Lietuvoje. 1986 metais jis nusprendė pasitraukti iš sovietinės kariuomenės, kadangi prasidėjo Tbilisio, Uzbekistano, Tadžikistano įvykiai, galėjo kilti pilietinis karas, o jis sakė nenorįs dalyvauti pilietiniame kare. Dėl to S.Madalovui buvo iškelta baudžiamoji byla, 3,5 mėnesio jis praleido ligoninėse.
Kurį laiką S. Madalovas buvo išvykęs į Uzbekistaną, kur pradėjo verslą. Grįžti į Lietuvą ir joje dirbti įkalbėjo tuometinis vidaus reikalų viceministras Arvydas Svetulevičius, 1991 metais pasiūlęs kurti vidaus tarnybos pulką Kaune ir jam vadovauti. 1992 - 1993 metais iš Lietuvos traukiantis sovietų kariuomenei, vidaus pulkai perėmė visų įkalinimo įstaigų, kuriose tuo metu buvo laikoma apie 13 tūkst. kalinių, apsaugą. 1991-2007 metais S. Madalovas buvo Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vadas, 2007-2015 metais - Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas.
S.Madalovas yra daugelį kartų skatintas ir apdovanotas. Šių metų liepos 6 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo S.Madalovą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 1996-aisiais tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas apdovanojo generolą Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu. 2001-aisiais padėką S.Madalovui pareiškė tuometinis prezidentas Valdas Adamkus.
Tačiau buvęs ilgametis VST vadovas S.Madalovas, šiuo metu jau esantis pensijoje, šią savaitę sulaukė kritikos po antradienį delfi.lt paskelbto dabartinio tarnybos vado Ričardo Pociaus interviu. Prieš penkis mėnesius vadovavimą VST perėmęs R.Pocius sakė, kad tarnyboje vešėjo nepotizmas - artimųjų įdarbinimas, buvo nusikalstamai švaistomos valstybės lėšos, naudojama pasenusi ginkluotė, transportas, o kai kurie pareigūnai nėra lojalūs valstybei ir konflikto atveju gali atsukti ginklą prieš šalies piliečius.
VTEK rugsėjį nusprendė, jog buvęs VST vadas S.Madalovas pažeidė įstatymą spręsdamas sau artimų asmenų tarnybos eigos klausimus.
