Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) seniūnė Aušrinė Norkienė ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė nesuprantanti, kodėl valdantieji likus dviem dienos iki Seimo rudens sesijos pradžios delsia imtis konkrečių veiksmų energetikos kainoms pažaboti.
„Viskas lyg ir veikiama ekspromtu, negirdime apie jokį veiksmų planą. Bandoma pasekmes užglaistyti kompensacijomis, bet problema yra nesprendžiama“, – kalbėjo ji.
Bendrapartietis Arvydas Nekrošius jai antrino teigdamas stebintis vangų valdančiųjų reagavimą į Europoje įsivyravusią energetinę krizę dėl Rusijos kaltės.
„Tie abstraktūs pasakymai, kad reikėtų taupyti elektrą, kad reikėtų riboti automobilių greitį. Bet nekalbama apie konkrečius pasiūlymus – kalbama tik apie pasekmių pašalinimą“, – kalbėjo jis.
Valstiečių teigimu, laukti Europos Sąjungos sprendimų, kai yra rizika, kad dėl kilusios krizės bankrutuos verslai, nereiktų. Lietuva jau dabar pati turi imtis veiksmų.
Stebėdama valdančiųjų neveiksnumą LVŽS frakcijos parengė keletą energetikos krizės sprendimų pasiūlymus. Vienas jų – siūlymas panaikinti elektros garantijos tiekimui taikomą 25 procentų antkainį.
„Dėl liberalizavimo daugelis vartotojų privalo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Tai buvo daroma prievartiniu būdu. Kitaip tariant – tiekiama 25 procentais apmokestinta elektros energija nepasirinkusiems tiekėjo. Tai mūsų nuomone, šis apmokestinimas nėra teisingas, jį reikėtų panaikinti“, – kalbėjo A. Nekrošius.
Antras valstiečių pasiūlymas – nepriklausomai elektros tiekėjai, norėdami gauti veiklos leidimą, privalėtų atitikti šiuos reikalavimus: „Įmonės turėtų turėti finansinį, kompetencijų, vadybinį pajėgumą. Taip pat turėtų turėti užsitikrinusios tam tikrą garantuotą energijos kiekį, kurį ketina teikti vartotojams. Kitaip tariant, kad jie būtų pasirašę sutartis su gamintojais ir tos sutartys būtų tvarios – kad tai nebūtų tik iš biržos perkama elektra“.
„Mes tikimės, kad taip vartotojai būtų apsaugoti nuo avantiūristų, kurie dalyvauja energetikos rinkoje“, – teigė A. Nekrošius.
Trečiasis pasiūlymas – pritaikyti nulinį pridėtinio vertės mokesčio (PVM) tarifą kurui, kuris naudojamas energijos ir šilumos gavimo įrenginiuose – biomasei, gamtinėms dujoms ir kt. Taip esą būtų apimtas platesnis ratas energiją gaminančių įmonių, kurios galėtų tiekti į rinką pigesnę elektros energiją ir šilumą.
Valius Ąžuolas antrindamas kolegoms tvirtino: „Pasiūlymai tai ir apima – [reikia] atrišti rankas visuomeniniam tiekėjui „Ignitis“, sudaryti galimybę grįžti visuomeniniam tiekėjui su 24 centais“.
Primename, kad pagal Vyriausybės gegužės pabaigoje patvirtintą tvarką, nuo liepos iki gruodžio pabaigos valstybė buitiniams vartotojams už elektrą padengs iki 9 centų už 1 kWh, tačiau ne daugiau kaip iki 24 centų, – žemiau šių žemutinių ribų nebus kompensuojama.
Ketvirtadienį valstiečiai taip pat paragino premjerę Ingridą Šimonytę prisiimti atsakomybę dėl energetikos krizės.
„Mane netgi stebina dabartiniai premjerės veiksmai. Ji tą problemą galėtų išspręsti labai greitai. Ji pati gali atleisti ministrą, pasiūlyti kitą kandidatūrą ir bando gelbėti situaciją. Turbūt jau niekas nėra naivus galvoti, kad ministras kažką padarys ir spręs. Bet taip nebus – jis du metus turėjo kažką priimti ir spręsti, bet nepadarė“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Kompensacines priemones su prezidentu aptarusi premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė, kad augančioms energijos kainoms kompensuoti kitų metų valstybės biudžete reikės numatyti daugiau nei 1 mlrd. eurų.
