Vilniuje, o prieš tai Sofijoje ir Rygoje kilusių neramumų priežasčių reikia ieškoti ne užsieniuose, o šiose sostinėse veikusių Vyriausybių veikloje.
Tai rašoma Vokietijos dienraščio Kölner Stadt-Anzeiger paskelbtame apie Skandinavijos ir Baltijos šalis vokiečių spaudoje rašančio Hanneso Gamillschego (Haneso Gamilšego) komentare, pavadintame „Grįžimas į realybę“.
„Dabar kai kas Baltijos šalių Vyriausybių rūmuose šnabždasi, esą neramumai buvę „organizuoti iš šalies“- čia šis posakis visuomet reiškia Maskvos įtaką. Gali būti, kad Kremlius yra prikišęs savo rankas. Tačiau įtūžio priežastys susikurtos savo pačių“, - rašo H. Gamillschegas.
Anot žurnalisto, po ekonominio augimo metų Rytų Europos valstybės yra priverstos pažvelgti į akis nemaloniai realybei: pakilimas rėmėsi ne realios ekonomikos rezultatais, o iliuzijomis ir paskolomis finansuotu vartojimu. Priemonės, kurių kovai su krize dabar yra priverstos griebtis šių šalių Vyriausybės, žmonių bus sutiktos priešiškai, nė neabejoja H. Gamillschegas.
„Drastiškas viešojo sektoriaus, iki šiol ir šiaip jau nepasižymėjusio pertekliumi, biudžeto mažinimas, atlyginimų mažinimas, dėl padidinto pridėtinės vertės mokesčio išaugusios kainos - tai meniu, kurį pasiūliusi net populiariausia valdžia negalėtų tikėtis likti nenubausta. Nė nekalbant apie Baltijos šalių Vyriausybes, kurios, savo pačių susirūpinimo kupinu prisipažinimu, pernelyg nutolo nuo liaudies“, - teigia žurnalistas.
Šią savaitę iš pradžių Rygoje, vėliau Sofijoje ir Vilniuje vyko riaušėmis pasibaigusios demonstracijos, kuriose žmonės protestavo prieš savo šalių Vyriausybių veiksmus ekonominių ir socialinių problemų, su kuriomis šios šalys susiduria, akivaizdoje.
