„Šiandien tos procedūros nėra tokios patogios, kaip norėtume ir prie to dabar intensyviai dirbame. Labai skatinu mūsų specialistus, sukūrus vieną ar kitą paslaugą, pabandyti prašymo formą testuoti patiems, išbandyti, ar iš tikrųjų lengvą ją užpildyti. Aš pati neseniai padėjau vienai ukrainietei užpildyti prašymą dėl registracijos vykdyti maisto verslą namuose, ir man nepavyko prašymo užpildyti iš pirmo karto. Turime daug nuveikti, kad tarnyba pasikeistų iš esmės“, – Eltai interviu metu sakė A. Mikalauskienė.
Ji taip pat paneigė kaltinimą, kad šia reforma tarnyba „nutolsta“ nuo subjektų kuriems turi padėti ar sumažėjo jos galimybė pagelbėti visuomenei. VMVT direktorė taip pat tikino, kad nors pasipriešinimo pertvarkai buvo tiek iš išorės, tiek pačioje institucijoje, neigiamos prognozės neišsipildė.
„Reikia pripažinti, kad vidinis pasipriešinimas buvo didžiulis, teritoriniuose padaliniuose jis buvo mažesnis, bet centriniame padalinyje žmonės patyrė nemenką spaudimą. Prie to prisidėjo išoriniai asmenys, kurie dėl kažkokių priežasčių „rūpinosi“, kad pokytis tarnyboje neįvyktų. Buvo net prognozių, kad viskas sugrius, išeis 50 proc. žmonių. Galime pasidžiaugti, kad to nenutiko, o skeptiškai nusiteikę suprato, kad pokytis vis tiek neišvengiamas“, – aiškino ji.
Direktore tik 2023 m. spalio pabaigoje, jau praėjus keliems mėnesiams po reformos pradžios, tapusi A. Mikalauskienė didžiuojasi, kad pavyko įveikti modernizuojant tarnybą kilusius iššūkius.
Interviu VMVT direktorė taip pat papasakojo apie naujos grūdų kontrolės tvarkos vertinimą ir siekius bei kaip tarnyba prisitaikė prie leidimo pardavinėti maistą, kurio „geriausias iki...“ galiojimas pasibaigęs.
– Pradėkime nuo pačios reformos. Koks drastiškas šis pokytis, kaip pasikeitė tarnybos veikla?
– Jau daugiau kaip mėnesis dirbame naujoje struktūroje. Ir pagrindinis šio pokyčio tikslas buvo skaidrinti tarnybos veiklą, ją efektyvinti, atskirti kontrolės ir paslaugų teikimo funkcijas, kad jas teiktų skirtingi specialistai ir viskas nebūtų vienose rankose, bei mažinti administracinę naštą subjektams.
Ir iš tikrųjų darbuotojai yra patenkinti, kad nebereikia vykdyti tiek daug funkcijų, skirtingai nei anksčiau. Ir šiandienai, kai atsiskyrė kontrolės ir paslaugos funkcija, žmonės gali specializuotis, dėl ko didėja profesionalumas, gerėja paslaugų kokybė ir greitis.
Taip pat svarbus elementas – panašaus į kitų priežiūros institucijų rizikos modulio sukūrimas. Juo savo subjektus skirstysime pagal rizikos lygį. Tie, kurie nepaiso teisės aktų reikalavimų, linkę jų nesilaikyti, būtų laikomi aukštos rizikos. Žinoma, tie kurie laikosi, yra atsakingi – mažos rizikos. Ir siekiama, kad kontrolė būtų koncentruota į rizikingiausius ūkio subjektus.
Čia prisideda viešumo tikslas. Jeigu subjektas nesitvarko, piktybiškai pažeidžia teisės aktus, jo duomenis reikia paviešinti visuomenei.
Taip pat vykdome skaitmenizaciją, kurią laikau prioritetu. Šiandien dar labai daug darbų atliekama įprastu, popieriniu būdu, kas reikalauja daug žmogiškųjų ir kitų išteklių. Mes teikiame labai daug paslaugų, kasmet atliekame daugiau nei 30 tūkst. patikrinimų, todėl veiklos skaitmenizavimas yra ne tik efektyvesnė priemonė mūsų darbuotojams atlikti pavestas funkcijas, bet lygiagrečiai tai yra susiję ir su administracinės naštos mažinimu subjektams. Skaitmenizavimas taip pat yra labai svarbi priemonė kuriant antikorupcinę aplinką tarnyboje.
VMI ir panašios institucijos yra ir mūsų pavyzdys, kaip turi būti formuojamos deklaracijos – aiškiai ir paprastai. Ir iš tikrųjų labai skatinu specialistus, pabandyti užsisakyti paslaugas patiems ir išsiaiškinti, ar iš tikrųjų lengvą padaryti.
– Atrodo toks fundamentalus tarnybos pokytis. Ar sutiktumėte?
– Pagrindinė tarnybos, kaip priežiūros institucijos, vertybė turi keistis. Stengiamės nebūti baudžiamąja institucija. Siekiame, kad subjektai laikytųsi teisės aktų, bet ir žinotų, kaip tą daryti. Svarbu perimti tą požiūrį į klientą, kurį šiandien turi verslas.
Tai iš mūsų pusės turėtų būti tinkamos ir savalaikės informacijos pateikimas, konsultacijų teikimas. Ir tik tada, kai yra piktybiškai nesilaikoma teisės aktų, baudimas.
– Kuris iš pokyčių atrodo svarbiausias ar reikalingiausias?
– Anksčiau tarnyboje buvo centrinis padalinys ir 10 teritorinių padalinių. Kiekvienas iš padalinių turėjo galimybę išduoti leidimą įvertinti subjekto riziką, suplanuoti subjekto kontrolė ir taikyti sankcijas. Naujoje struktūroje šios funkcijos yra atskirtos. Tai reiškia, kad teritoriniame vienete yra du padaliniai. Vienas jų yra atsakingas už paslaugų teikimą - leidimo išdavimą vykdyti maisto tvarkymo veiklą, atidarant maitinimo įstaigą ar gamybos įmonę. Kitas teritorinis padalinys vykdo subjektų kontrolę - atlieka tikrinimus.Sankcijas skiria centre esantis skyrius.
Tokio dydžio pokyčio tarnyba dar neturėjo niekada anksčiau. Ir sudėtinga galbūt yra tai, kad mes dirbame naujoje struktūroje dar tik vieną mėnesį, dalis specialistų vykdo naujas funkcijas, prisitaikyti reikia laiko.
– Ši reforma susilaukė kaltinimų, kad ji „nutolina“ tarnybą nuo žmonių, su kuriais aktualiausia dirbti. Vienu metu net ūkininkai kritikavo, kad viskas perkeliama į miestus, regionų centrus. Kartais viešojoje erdvėje buvo net pašiepiama, kad darbuotojai turi su GPS pagalba ieškoti ūkių, nesigaudo. Kaip vertinate tokią kritiką?
–Dėl tų specifinių pašiepimų, tai paimti vienetiniai atvejai, kai reikėjo rasti kažkur miške ar laukuose gyvenantį subjektą ir žmonės panaudojo naujausias technologijas. Bet tai nėra daugkartiniai incidentai.
O mūsų teritorinių tarnybų specialistai tikrai nėra „nutolinti“ nuo klientų ir nėra sunaikinti teritoriniai padaliniai, o specialistai iškelti į centrą. Fiziškai visi teritoriniai padaliniai yra tose pačiose vietose kaip ir buvo iki struktūrinio pokyčio, ten jie ir lieka.
Tik galbūt yra pokytis tame, kad prašome verslo iš anksto planuotis laiką. Nes mūsų specialistai turi ir kitų funkcijų, ne tik penkias dienas per savaitę visą darbo dieną laukti medžiotojo, kuris jam patogiu metu atveš mėginį ištyrimui. Tad prašome klientų, kad užsiregistruotų kaip galima anksčiau.
– Buvo ir kiek kitokios kritikos, susijusios su darbuotojais. Tarnyba prieš kurį laiką pranešė, jog planuojama atleisti 50 žmonių. Be to, dar prieš tai viešoje erdvėje keltas klausimas, kad institucijoje yra 150 laisvų darbo vietų. Ar šiuo metu susiduriama su 200 trūkstamų darbuotojų problema? Ar tai veiks efektyvumą?
– Čia yra keletas aspektų. Taip, šiuo metu mes turime apie 200 laisvų etatų, prieš pokytį buvo apie 150. Kadangi su struktūriniu pokyčiu nesutiko 50, arba 5 proc. darbuotojų, jie buvo atleisti, bet tik kiekvienam nesutikus su pirmu, antru, trečiu pasiūlymu. Bet matomosi, kad žmonės rinkosi kitą kelią.
Anksčiau laisvi etatai buvo, nes dėl žemų atlygių buvo sunku pritraukti specialistų. Bet pastaruoju metu tai taisome. Ir jau 2 ar 3 kartus darbuotojams buvo pakelti atlyginimai.
Be to, tarnyba anksčiau siekdavo pritraukti daugiau vienos srities specialistų – veterinarijos gydytojų. Bet šiandien, kai tarnybai deleguota daug funkcijų, matome galimybę joje darbuotis ir kitų sričių specialistams: chemikams, biologams, informatikams, matematikams. O apdoroti didelei aibei duomenų yra reikalingi analitikai, statistikos specialistai.
– Paminėjote, kaip plečiasi tarnybos atliekamos funkcijos, bet prie jų dar tik prisitaikoma, nauji specialistai dar tik bus priimti. Ar tai nesukelia problemų?
– Iš tiesų, buvo pusės metų laikotarpis prieš reorganizaciją, kai mes negalėjome skelbti konkursų. Tik dabar pradėsime ieškoti darbuotojų ir matysime, kiek esame patrauklūs kitų sričių specialistams.
Visgi, mes imamės iniciatyvos ir siekiame bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis. Esame sudarę sutartis su Kauno Technologijos universitetu, yra projektai parengti su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, taip pat su Vilniaus universitetu. Siekiame pritraukti pirmiausiai studentus praktikai ir sukurti galimybe jiems ateityje pasilikti darbuotis pas mus.
Taip pat jau esame į praktikas ar į darbo vietas pritraukę teisės studentų ir jau ją baigusiųjų. Turime praktikantų iš Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto, komunikacijos specialistų, ko anksčiau nebuvo.
– Vienas iš pokyčių, kuris veikia tarnybos darbą, tai į Lietuvą gabenamų negyvūninės kilmės maistinių grūdų priežiūros taisyklių pakeitimai. Kaip vertinate šiuos pokyčius? Galbūt tikitės kažkokio rezultato?
– Pirmadienį įsigaliojo Žemės ūkio ministerijos teisės aktas dėl sustiprintos pašarų kontrolės. Tarnyba yra įpareigota tai daryti. Pagrindinis pokytis yra tai, kad subjektai, importuojantys pašarus ir jų žaliavą privalės 24 val. prieš atvykimą informuoti pasienio postą, per kurį įvažiuos siunta.
Tarnybos specialistai turės atrinkti mėginius iš kiekvienos vežančios transporto priemonės, ar tai būtų vagonas ar sunkvežimis. Kol jie nepatikrins, siuntos negalima paleisti į rinką.
Tame svarbiausia yra, kad platėja tyrimo spektras. Ir tai nulėmė pozicija, kad šiuo metu yra nepakankama kontrolė, yra importuojami prastos kokybės grūdai.
– Galbūt kokį nors atskirą tikslą išskirtumėte? Kada tikitės rezultato dėl grūdų kokybės?
– Iš mūsų pusės tiesiog siekiame sustiprinti kontrolę ir užtikrinti 100 proc. tikrinimą dėl kokybės. O ateityje dar tikrinsime dėl kilmės.
Ir mes kiekvieną dieną seksime duomenis, kiek to importuojama į Lietuvą. Tyrimų rezultatus turėsime ne greičiau nei už mėnesio.
– Nueinant kiek kita linkme. Metų pradžioje įsigaliojo leidimas parduoti maistą, kurio „geriausias iki...“ galiojimas yra pasibaigęs. Kaip vertinate šį pokytį? Ar nematote kokių nors pavojų?
– Nuo sausio 1 d. įsigaliojus leidimui parduoti tokį maistą mes įvedėme pakoregavimą savo klausimynuose. Ir dabar ten yra klausimas, ar tokia prekyba atitinka teisės aktus.
Šiuo metu, savo planinės kontrolės tikslais esame patikrinę šiek tiek daugiau nei 200 mažmeninės prekybos subjektų. Ir esame tik viename subjekte buvo rastas pažeidimas, specifiškai parduodant tokius maisto produktus. Tai matome, kad subjektai laikosi teisės akto.
Negana to, subjektai kol kas dažniau taiko nuolaidas iki pasibaigiant datai ir net nesiūlo tokių produktų prekybai.
– Tai neprisibijoma, kad kai kurie prekybos centrai pradės pardavinėti maistą, kuris netinkamas vartojimui?
– Tikrai ne, kiekvienas subjektas žino savo atsakomybes, kad yra atsakingi už kokybę. Ir būtent jie turi įsivertinti, ar produktai atitinka parametrus. Be to, tai nėra didelės rizikos produktai.
– Prieš kelis mėnesius buvo užfiksuota incidentų, kai komerciniuose ūkiuose pasklido paukščių gripas. Taip pat buvo atvejis, kai dėl užkrėstos mėsos turėjo būti sunaikinta produkcija. Ar tai kažkas, dėl ko turėtų visuomenė ir verslas baimintis?
– Tarnyba yra atsakinga už užkrečiamųjų lygų kontrolę, bet labai svarbu akcentuoti, kad eksportas priklauso ir nuo pačių subjektų. Ir ūkiai patys yra atsakingi už biosaugos priemones ir už tai, kad virusas nepatektų į jų ūkius. Tai čia pirmiausiai yra jų atsakomybė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
