Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, Lietuvoje sparčiai populiarėja gydymo įstaigose teikiamos dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugos. Jose vis dažniau siūloma paprastesnes operacijas ir procedūras atlikti atvykimo dieną, taip siekiant mažinti eiles. Patogiau ir pacientams: nereikia gultis į ligoninę, tą pačią dieną galima grįžti namo po tam tikros procedūros ar operacijos.
Dienos stacionaro paslaugas teikiančių įstaigų skaičius pastaruoju metu auga. 2012 m. jas teikė 77 įstaigos, 2013 m. – 87, o 2014 m. – 97. Dienos chirurgijos paslaugų teikėjų skaičius išliko stabilus, pavyzdžiui, 2012 m. 76 įstaigos turėjo licencijas tokiai paslaugai, 2013 m. – 75, o 2014 m. – 77.
2013 m. dienos stacionare suteikta apie 570 tūkst. paslaugų, už kurias gydymo įstaigoms sumokėta per 46,6 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, o 2014 m. tam numatyta 49,7 mln. litų. Nemažai sumokėta ir už dienos chirurgijos paslaugas: 2013 m. – 96,7 mln. litų, o 2014 m. numatyta 91,5 mln. litų.
VLK direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, dienos paslaugų diegimas Lietuvoje, sekant kitų Europos šalių, kuriose jis populiarus, pavyzdžiu, pasiteisino. Tai patogu pacientams, nes mažai kas nori ilgam gultis į ligoninę, priimtina ir gydymo įstaigoms, nes galima atlikti daugiau operacijų, mažinti eiles ir gauti daugiau lėšų.
„Taigi ir toliau gydymo įstaigos bus finansiškai skatinamos teikti tiek dienos chirurgijos, tiek dienos stacionaro paslaugas. Pacientams tai patogu, jie nori tokių paslaugų, todėl mes siekiame užtikrinti, kad aukštos kokybės paslaugas jie gautų per kuo trumpesnį laiką. Be to, gydymo įstaigoms jas irgi naudinga teikti, nes tai prioritetinės paslaugos, kurioms apmokėti skiriama daugiau lėšų. Kita vertus, taip teikiant paslaugas, mažesnės ir gydymo įstaigų patiriamos sąnaudos, nei guldant pacientą į ligoninę“, – tvirtino A. Sasnauskas.
VLK vadovas teigia, kad šias paslaugas skatinant bus lygiuojamasi į geriausius Europos šalių rodiklius, o jų daugiau teikiančios įstaigos neabejotinai gali tikėtis geresnio finansinio atlygio.
Dienos chirurgija – iš Škotijos
VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, dienos chirurgija atsirado maždaug prieš šimtmetį Škotijoje, kai tėvai nenoriai palikdavo mažus vaikus ligoninėje po operacijų.
„Paplito praktika, kai suteikus paslaugas ir visas reikiamas tolesnės priežiūros bei gydymo rekomendacijas, tėveliai su vaikais vykdavo gydytis namo. Ji pamažu prigijo ir kitose šalyse, pirmiausia Skandinavijoje, vėliau ir Lietuvoje. Šiuo metu daugelis mažos invazijos reikalaujančių operacijų, tokių kaip odos darinių šalinimas, ginekologinės, urologinės, ortopedinės, oftalmologinės (ypač kataraktos), nemažai bendrosios chirurgijos operacijų atliekama dienos chirurgijos sąlygomis“, – pasakojo V. Zaksas.
V. Zakso vertinimu, dienos chirurgija išpopuliarėjo ir dėl technologijų tobulėjimo, ypač atsiradus laparoskopijai, kai operacijai nereikia daryti didelių pjūvių, o pacientas pą pačią ar kitą dieną gali vykti namo, laikydamasis gydytojo rekomendacijų dėl tolesnio gydymosi namuose. Paprastai pacientas gydymo įstaigoje išbūna 12–48 val. Vis dėlto, sudėtingos operacijos, po kurių reikalinga ypatinga priežiūra ar reabilitacija, ir toliau atliekamos guldant pacientus į ligoninę.
Dienos stacionare – dažniausiai nechirurginės procedūros
Gydymąsi dienos stacionare žmonės dažniausiai renkasi, kai reikia nechirurginio gydymo ar diagnostikos, kai nebūtina likti ligoninėje.
„Pavyzdžiui, jei ligoniui reikia į veną sulašinti vaistus, atlikti diagnostines procedūras, jei yra nėštumo patologija, kai kurios planinės gydomosios procedūros. Tokie pacientai paprastai patys ryte atvyksta ir tos pačios dienos popietę išvyksta namo. Nemažai planinių gydomųjų procedūrų tokiomis dienos stacionaro sąlygomis atliekama ir onkologiniams ligoniams“, – teigė V. Zaksas.
