Gegužės 9-ąją baigėsi du mėnesius trukęs jau antrasis po nepriklausomybės atkūrimo visuotinis gyventojų surašymas. Tad netrukus, tikriausiai, jau sužinosime, kiek mūsų gyvena Lietuvoje ir užsieniuose, kokia vidutinė statistinė mūsų šeima, kiek yra moterų ir vyrų, kokiuose būstuose gyvename... Ir galėsime palyginti, kaip mes pasikeitėme per dešimtmetį...

Ir ką dar sužinosime? Ar  29 mln. 575 tūkst. litų kainuojantis surašymas atskleis tiesą apie tai, kokie mes šiandien esame? Kita vertus, kodėl dalis gyventojų vengė pateikti duomenis? Ir kodėl šiemetinis surašymas vertinamas taip nevienareikšmiškai, o viešojoje erdvėje netrūko abejonių dėl jo skaidrumo, skirtų lėšų panaudojimo tikslingumo ar net pačios metodikos?

Informacinės sistemos „lūžo“, bet lūkesčius pranoko

1 mln. 390 tūkst. arba apie 30 proc. visų gyventojų – tiek mūsų susirašė patys elektroniniu būdu. Tai gerokai pranoko surašymo organizatorių lūkesčius. Pastarieji, remdamiesi pernykščio bandomojo surašymo rezultatais, tikėjosi, kad šiuolaikinėmis technologijomis pasinaudos vos 5 proc. gyventojų.

Bet nesklandumų išvengti nepavyko. Žmonės, ypač pirmosiomis dienomis, piktinosi, kad niekaip negali suvesti savo duomenų, o kiek vėliau, kai nuo balandžio pradžios surašinėtojai pradėjo savo kelionę po šiuolaikinių technologijų vengusių gyventojų būstus, paaiškėjo, kad dalies el. surašyme dalyvavusiųjų duomenys taip ir nenukeliavo ten, kur turėjo nukeliauti.

REKLAMA

„Susirašiau internetu, o pas mane ateina surašinėtoja ir sako, kad apie jus nėra duomenų. Teko susirašyti dar kartą“...

Mintimis apie tokius nutikimus internete dalijosi ne vienas komentatorius.  Ir piktinosi, kad nepigiai kainavusi sistema „lūžinėjo“:

„Tyčiojasi iš žmonių: serveriai „kabo“, prisijungti negalima“. „Kas per nesąmonė ? Antrą dieną prijungti negaliu“.

Ir vis dėlto visuomenė ir valdžia galimybę susirašyti elektroniniu būdu ir jo rezultatus įvertino palankiai – esą, jo rezultatai parodė, kad Lietuva pasirengusi ir el. rinkimams. Remdamasi pirmojo surašymo etapo rezultatais, finansų ministrė I. Šimonytė viešoje erdvėje informavo, kad lėšų poreikis antrajame etape, kai gyventojus lanko ir apklausia surašinėtojai, bus neabejotinai mažesnis nei planuota (visų pirma sumažėja atlygis surašinėtojams, kuriems mokama už anketą), o nepanaudotos lėšos bus grąžintos  į biudžetą.

Bausti negalima pasigailėti – kur rašysime kablelį?

Likus vos kelioms dienoms iki surašymo pabaigos, Statistikos departamentas paskelbė, kad maždaug 4 tūks. būstų gyventojai atsisakė teikti duomenys apie save, o į 15 tūkst. būstų surašinėtojai nebuvo įleisti. Departamentas ragino nedalyvavusius surašyme gyventojus kreiptis į artimiausią surašymo skyrių ar didžiųjų miestų teritorines statistikos įstaigas. Taip pat buvo paskelbta, kad visuotinį gyventojų surašymą ignoravusiems gyventojams gresia nemaža bauda, mat pareiga dalyvauti surašyme įtvirtinta įstatymu, o Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė už vengimą dalyvauti surašyme, kur maksimali bauda siekia 1 tūkst. litų. Tiesa, sprendimas, ar šia galimybe bus pasinaudota, kol kas nepriimtas.

Rimas (pavardė redakcijai žinoma) – tik vienas iš „Balsas.lt“ kalbintų žmonių, prisipažinusių, kad nebendravo su į namus atėjusiais surašinėtojais. Vyrą papiktino tai, kad nemažai klausimų yra itin privataus pobūdžio.

Nemažai yra ir tokių, kurie surašyme nedalyvavo dėl to, kad jų surašinėtojai paprasčiausiai nerado. Štai tik keli iš daugelio panašių internautų komentarų:

REKLAMA

„Tai man gal dvi savaites nedirbt ir sėdėt namuose laukiant surašinėtojų? Gal pateisinančią pažymą išduosit?“

„Ne visi dirba ofisuose, tarkim aš tolimųjų reisų vairuotojas!“

„Jau ketvirtą savaitgalį tėvai sėdi namie, net į sodą negali išvažiuoti – laukia. Pakabinkite bent raštelį prie namo – kada Jūsų laukti“.

Teisės instituto direktorius Petras Ragauskas įžvelgia bent kelias priežastis, dėl kurių gyventojai galėjo nedalyvauti surašyme. „Nežinau kokio lygio ten apsauga, abejoju, kad duomenis saugo ypatingai specialiuose seifuose. Bent jau darbuotojai, turbūt, neturi didesnių problemų pažiūrėti,“ – svarsto jis ir atkreipia dėmesį, kad sukaupti duomenys kai kam gali būti labai vertingi: „Komercijai ir rinkodaros tikslams daug kam būtų įdomu gauti tam tikrus duomenis. Tikslinėms grupėm galėtų siųsti reklaminius bukletus. Nekyla abejonių, kad yra tokių, kuriems tie duomenys įdomūs ir reikalingi“.

Anot teisininko, dalis žmonių surašinėtojų neįsileido ir dėl to, kad nuogąstauja, jog informacija apie nuomojamą būstą pateks Mokesčių inspekcijai. Nepaisant to, kad Statistikos departamento interneto svetainėje nurodoma, jog tokie duomenys tikrai nebus perduoti, žmonės, anot teisininko, nepasitiki. Juo labiau, kad internete nenurodomas teisinis pagrindas, suteikiantis departamentui teisę tokios informacijos neatskleisti.

„Jie deklaruoja valią, bet nepasako, kad įstatymas draudžia tokią informaciją perduoti. Jeigu toks įstatymas yra – reikėjo taip ir nurodyti. Tada žmonės labiau pasitikėtų ir galima būtų tikėtis tikslesnių atsakymų,“- sako jis pabrėždamas, kad pastaruoju atveju kalba būtent apie žmonių nuostatas, o ne apie pareigą deklaruoti iš būsto nuomos gaunamas pajamas.

Dar vieną priežastį, dėl kurios brangiai kainavusio surašymo duomenys bus netikslūs, atskleidė vilnietė A. M. (pavardė redakcijai žinoma). Duomenis pateikusi  elektroniniu būdu moteris pasakojo negalėjusi surašyti lygiomis dalimis jai su broliu priklausančio prieš porą mėnesių paveldėto mirusios tetos buto, mat telefonu moterį konsultavusios specialistės paaiškino, kad ir ji, ir brolis gali pateikti duomenis tik apie vieną  būstą (tą, kuriame patys gyvena). Taigi, paveldėtasis butas taip ir liko „kaboti“, nes artimieji  bent jau kol kas neketina jo nuomoti ar tiesiog nespėjo to padaryti.

REKLAMA

„Jei Statistikos departamentas norėtų už tai skirti baudą – ginsimės“, – sakė A. M. O kiti „Balsas.lt“ pašnekovai pastebi: „Jeigu skirs baudas, vadinasi, žino, kam skirti, t.y. žino tų žmonių duomenis. O jeigu žino, kam tada surašinėja?“

Tuo metu teisininkas P. Ragauskas atvirai abejojo, ar pavyks nubausti bet vieną žmogų: „Kaip galima nubausti žmogų už tai, kad jo nerado namie? Vengimas teisėje yra suvokiamas kaip aktyvūs veiksmai, kaip bandymas išvengti,  o jeigu tiesiog žmogus tuo metu buvo išvykęs – tai  joks  vengimas. Niekas neturi manęs persekioti, kad aš kur nors Egipte neieškojau būdo, kaip čia susirašyti. (...) Juo labiau, kad dalis klausimų buvo susiję su asmens privačiu gyvenimu. Mes turim Konstitucijoje nuostatą, kad asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas ir rinkti duomenis galima tik teismo motyvuotu sprendimu. Ir tik pagal įstatymą“.

Kitų ekspertų nuomone, bausti galėtų nebent tuo atveju, jei būtų buvę privaloma susirašyti ten, kur esi registruotas. O priežasčių pasiteisinti – daugybė.  Žmogus gali būti išvykęs atostogauti, neįgalusis ar senyvas žmogus baiminasi apsimetėlių...

Kita vertus, priminimas apie galimas nuobaudas vengusiems dalyvauti surašyme, VšĮ „Ekspertai.eu“ atstovams Audriui Nakui ir Rolandui Boravskiui leidžia daryti prielaidą, kad duomenų apie mus valdžios institucijos turėjo užtektinai. „Jie, vadinasi, prieš surašinėdami žinojo – kaip jie kitaip nubaustų... Tai kam tada tas surašymas? Baudų jiems trūksta ar tiesiog jėgą parodyti nori? Surašymas būtinas (kadangi ES reikalauja), bet tada tai reiškia: „paukščiukas“ ir gatavai pinigai, kuriuos reikia paimti?“ – replikuoja jie. Pasak A. Nako ir R. Boravskio, visus statistinius duomenis apie mus buvo galima surinkti gerokai pigiau – pasitelkus Registrų centrą ir kitas institucijas.

„Daugelį duomenų, kuriuos surinko, jie ir taip turėjo, – pritaria P. Ragauskas. – O to, kas įdomiausia – kiek iš tiesų žmonių dabar gyvena Lietuvoje – vis tiek nesužinosim“.

Du litai už anketą, kuri jau yra?

Baigiantis antrajam surašymo etapui vis dažniau girdėjome sakant, jog ir pareigą elektroniniu būdu atlikusius gyventojus lanko surašinėtojai.

REKLAMA

„Ekspertai.eu“ atstovas R. Boravskis: „Dabar ateina daug signalų iš žmonių, kurie internetu deklaravo – ir vistiek eina pas juos tie surašinėtojai. Vadinasi, dvigubi pinigai. Internetui išleista, kompiuteriams, serveriams“...

Sunku pasakyti, ar tikrai visi tie, kuriuos papildomai aplankė surašinėtojai, pildydami anketą internete neišvengė klaidų ir netikslumų, ar tos anketos pasimetė, bet atmesti galimybės, kad buvo ir kitaip, negalima. Juk visą mėnesį pas gyventojus beldęsi surašinėtojai už užpildytą anketą gaudavo vos po 2 litus... O jeigu didžiuliame name nesusirašęs liko vos vienas kitas...

Ar surašymo duomenys tikrai verti išleistų pinigų?

Atlikti visuotinį gyventojų surašymą būtent šiemet ir išleisti jam beveik 30 mln. litų, kurie sunkiai iš krizės besivaduojančiai Lietuvai tikrai būtų pravertę kitur, sugalvojome ne patys. Surašymo procedūra šiemet vyksta visose Europos Sąjungos valstybėse – toks yra Europos Parlamento ir ES Tarybos nurodymas. Tačiau kai kurios šalys pasirinko gerokai lengvesnį ir pigesnį kelią – surinko duomenis iš registrų centrų ar apklausė vos 10 proc. šalies gyventojų, o mes pasirinkome patį brangiausią gyventojų surašymo būdą.

„Balsas.lt“ pašnekovai tokį pasirinkimą vertina skirtingai. Ekonomistė, dr. Aušra Maldeikienė pastebi, kaip surašymas krizės sąlygomis atskleidžia itin įdomių dalykų – kas ir kur emigruoja, kaip žmonės gelbstisi nuo užgriuvusių sunkumų. Atkreipusi dėmesį, kad, palyginus su anksčiau vykusiu surašymu, klausimų gerokai mažiau, ji teigia, kad  mūsų šalis vis tiek turėjo rinktis brangiai kainuojantį būdą, kadangi dar vis gyvename pereinamajame laikotarpyje, o eiti paprastesniu keliu,  esą, galėjo šalys, kuriose nėra tokios didelės emigracijos. „Duomenis, kurie įdomiausi ir naudingi mokslininkams apie religiją, priklausymą kokioms nors organizacijoms ir pan., tegali atskleisti pastarasis surašymo būdas“, – sako ekonomistė.

A. Maldeikienei pritaria Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys: „Esu tikras, kad surašymas reikalingas – dėl demografinių prognozių, išsilavinimo struktūros, tautybės.  Surašymo negali pakeisti atrankiniai tyrimai, ypač, kai reikia duomenų apie tam tikras nedideles vietoves.“  Vieną dalyką, anot visuomenės nuomonės tyrėjo, jau žinome: „Internetinis surašymas parodė žmonių potencialą – esame išsilavinusi kvalifikuota šalis“.

REKLAMA

Bet net ir apytikslė informacija jau netrukus taps beverte – prognozuoja VšĮ „Ekspertai.eu“ atstovai A. Nakas ir R. Boravskis, besdami pirštu į patį didžiausią Lietuvos skaudulį: „Kam čia šnekėt, kai  Vokietija atidarė savo darbo rinką? Masiškai važiuoja, žiūrėkit, jau bilietų nėra... Mes eilinį kartą nukraujavom ir po metų bus reikalinga dar 10 mln. litų injekcija, kad patikslintume surašymo duomenis“.

Kiek mūsų buvo, yra ir bus, arba – kodėl statistika meluoja?

2001 m., pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo atlikto gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, mūsų buvo  kiek mažiau negu trys su puse milijono –  surašyme dalyvavo 3,4 mln. gyventojų. Daugiau kaip 3 mln. žmonių gyveno šeimose, o vidutinė šeima tiek mieste, tiek kaime buvo trys su trupučiu žmogaus (mieste – 3,11, kaime – 3,32). Beveik kas antras iš mūsų gyveno bute, kas trečias – individualiame name.

Dabar, išankstiniais duomenimis (2011 m. kovo 1 d.) – apie 3, 235 mln. žmonių. Kitais duomenimis, per dešimtmetį Lietuvą paliko nuo 300 tūkst. iki pusės milijono gyventojų.

O kiek suskaičiavo surašinėtojai ? (Išankstinę informaciją Statistikos departamentas žada skelbti gegužės 16 d.) Šeimų tikriausiai bus mažiau, bet galima spėti, kad vidutinė šeima pasirodys besanti maždaug tokio paties dydžio... Veikiausiai paaiškės, kad mokame gerokai daugiau kalbų, kad padidėjo vienam tautiečiui tenkantis gyvenamasis plotas...

Bet ar skaičiai, kuriuos išvysime, tikrai atspindės tikrąją padėtį?

„Aš tiesą sakant tuo netikiu, – atvirai sako Teisės instituto direktorius P. Ragauskas. – Vaizdas bus iškreiptas, ir elektroninio surašymo įtaka akivaizdi: žmogus galėjo anketą užpildyti būdamas praktiškai bet kur."

Abejojantys, kad ką tik pasibaigęs gyventojų surašymas atskleis apie mus daug tiesos, pateikia ir daugiau argumentų. „Aš pats negaliu atsakyti į klausimą – kaip traktuoti, jeigu žmogus gyvena čia, o atlyginimą gauna iš kitos šalies, – prisipažįsta  „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys. – Bet tai bus turtinga medžiaga, kuri labai daug atskleis, ir mus padės orientuotis kas ir kokie mes būsim ateityje“.

REKLAMA

Visi „Balsas.lt“ pašnekovai sutinka, kad dabar, kai žmonės tokie judrūs, tikslumo jau niekuomet neturėsime. Dar viena priežastis, dėl kurios sukaupti duomenys nebus tikslūs – pasitikėjimo valstybe stygius: „Nežinau, kiek arti tiesos būsim, bet pasitikėjimo, kad tai tikrai yra tiesa, matyt, kad nebus. Dalis gyventojų galvoja, kad geriau valstybei nežinoti tam tikrų dalykų – kai ji žinos mažiau, aš ramiau gyvensiu“ – dalies Lietuvos gyventojų nuostatas komentuoja P. Ragauskas.

Surašymas baigėsi. Klausimai liko

VšĮ „Ekspertai.eu“ dar tebevykstant pirmajam, elektroniniam gyventojų surašymo etapui, ėmė skaičiuoti, kur ir kam bus išleista beveik 30 mln. litų.  Anot R. Boravskio, šiemetinis surašymas turėtų būti gerokai pigesnis už vykusį 2001 m. – jau vien dėl to, kad dalis gyventojų pasinaudojo elektroniniu būdu. „Mes bandėm iš pat pradžių paprašyti sąmatos. Juk pateikė I. Šimonytei (finansų ministrei – red. past.) sąmatą, pagal kurią ji skyrė. Aš normalios sąmatos nemačiau, pagal kurią galėtų duoti pinigų. Turi būti detalesnė sąmata“, – sakė jis.


Rašyti komentarą...
L
Lil
2011-05-09 16:54:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pritariu baudoms. Jeigu surašinėja- tai visus.
Atsakyti
0

B
BITUZIS
2011-05-09 17:14:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tu gal sumaisei vietoj "Lil" nepasivadinusi "LOL'e" ?!
Atsakyti
0

M
Marija
2011-05-09 18:57:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar nebutu buve geriau bent vasaros pradzios palaukti? Zinau uzsienyje dirbanciu zmoniu, kurie apie si surasyma net negirdejo, o jei girdejo, nespejo apie tai rimtai pagalvoti. Zmones gyvena savo gyvenima, kartais itin sudetinga ir sunku, ir rupinasi kur kas aktualesniais dalykais nei anketos. Todel net ir labai idomiu dalyku mes nesuzinosime. Uzuot grasine baudomis, geriau minimalu priza siulytu uz anketu uzpildyma. Ir tiek surasinetoju nereiketu, ir viskas paprasciau butu, tegu ir issitese laike. Pirmieji uzpilde: gautu nuolaidas, antrieji - kuponus ar pan, paskiau dar maziau, neuzpilde negalegtu balsuoti rinkimuose, pretenduoti kuri laika i valstybines premijas ar kitas malones. Ir tiek. Bizuno politika yra labai nuvarginusi tauta. O ka darysite su sveikata pas gimines uzsieniuose taisiusius pensininkus? Kuriuos vaikai suselpe ar anukai, o jie patys nei jegu, nei pinigu neturi? O su dirbanciais paros grafikais? Jie taip pat Lietuvos pilieciai. o gal vergai, kuriuos nuolat reikia bausti uz tai, kad kazkada prieme Lietuvos pilietybe? Bausti siuo atveju, dar karta parodyti, kokie tautieciai musu valstybeje yra nemieli. Ir toliau lai ignoruoja, kiek gali, bega ir atsigrezti nebando. Nepradekite bausti, tai absurdas.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų