Socialiniuose tinkluose anonimiškai norėjusi išlikti moteris teigė, kad iškart atvykusi į darbo vietą išgirdo klausimą: „O jūs vaikų turite?“ Atsakiusi, kad ne, ji išgirdo pasakojimą apie kitą kandidatę, kuri, anot darbuotojos, nebuvo priimta į darbą dėl to, kad turi vaikų.
„Pradėjo aiškinti, kad šiuolaikinės moterys neva nemoka vaikų palikti, kad vaikas gali susirgti ir panašiai. Aš klausau ir galvoju – palaukit, aš atėjau dėl darbo, o ne dėl savo šeimos planų“, – pasakojo moteris.
Jos teigimu, pokalbio metu šalia buvo ir įmonės direktorius, tačiau jis į situaciją nesikišo.
„Buvo pasakyta ir maždaug tokia mintis, kad jeigu žmogus planuoja šeimą, tai tokių darbuotojų jiems nereikia. Man tai visiškas kosmosas.
Suprantu, kad darbdaviui svarbu, jog darbuotojas galėtų dirbti pagal grafiką, bet nuo kada žmogaus noras turėti šeimą tampa priežastimi jo nepriimti į darbą?“ – stebėjosi ji.
Moteris taip pat prisimena palyginimą su ankstesniais laikais, kai, pašnekovės teigimu, moterys „vaikus palikdavo ir eidavo dirbti“.
„Aš pati noriu šeimos ateityje ir tikrai nenorėčiau dirbti vietoje, kur už mano asmeninį gyvenimą būtų sprendžiama už mane“, – sakė ji.
Tokie klausimai turi diskriminacijos požymių
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius teigia, kad klausimai apie kandidato vaikus, šeimyninę padėtį ar planus turėti vaikų gali būti diskriminacijos požymis.
Pasak jo, pagal Lygių galimybių įstatymą darbdaviai, priimdami į darbą, privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, nepaisydami, be kita ko, šeimyninės padėties.
„Tai, kad moteris augina vaiką ar planuoja gimdyti, negali lemti sprendimo dėl jos priėmimo į darbą. Jei toks atvejis būtų įrodytas, diskriminacija galėtų būti nustatoma“, – aiškino M. Morkevičius.
Eksperto teigimu, iš darbo ieškančių žmonių taip pat draudžiama reikalauti informacijos apie jų šeiminę padėtį, privatų gyvenimą ar šeimos planus, kai tokia informacija nėra susijusi su tiesioginėmis darbo funkcijomis.
M. Morkevičius pabrėžia, kad žmogus turi teisę nekomentuoti informacijos, nesusijusios su jo profesinėmis kompetencijomis ar konkretaus darbo atlikimu.
Jei tokia situacija kyla darbo pokalbio metu, pirmiausia galima apie tai perspėti darbdavį. Jei tai nepadeda, žmogus gali kreiptis į Darbo inspekciją ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Ko gali klausti darbdavys?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad Darbo kodeksas draudžia tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją santuokinės ir šeimyninės padėties bei ketinimo turėti vaiką pagrindu. Darbdavys, priimdamas žmogų į darbą, turi taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas.
Ikisutartiniuose santykiuose, įskaitant darbo pokalbį, iš kandidato negali būti reikalaujama informacijos, nesusijusios su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, turinčiomis tiesioginę reikšmę darbo funkcijai atlikti.
Todėl, anot VDI, klausimai, ar kandidatas turi vaikų, ar planuoja šeimą, savaime nėra susiję su jo profesinėmis kompetencijomis, kvalifikacija ar gebėjimu atlikti darbą.
Kita vertus, darbdavys gali teirautis, ar kandidatas galės dirbti konkrečiu darbo laiku, vykti į komandiruotes ar vykdyti kitus konkrečiai pareigybei keliamus reikalavimus.
Svarbu, kad tokie reikalavimai būtų susiję su pačiu darbu, o ne su žmogaus šeimine padėtimi, ir būtų taikomi vienodai visiems kandidatams.
„Tokio darbuotojo jiems nereikia“ – ką tai gali reikšti?
Ypač reikšmingas šioje istorijoje yra, kaip teigia moteris, nuskambėjęs teiginys, kad šeimą planuojančių darbuotojų įmonei nereikia.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovo M. Morkevičiaus, toks teiginys gali sudaryti prielaidas manyti, kad žmogui būtų taikomos mažiau palankios sąlygos dėl jo ketinimo turėti vaikų.
„Toks teiginys galėtų būti viena iš teisinio tyrimo dėl galimos diskriminacijos aplinkybių“, – teigė jis.
VDI taip pat vertina tokį pasakymą kaip galimos tiesioginės diskriminacijos dėl šeiminės padėties ar ketinimo turėti vaiką požymį.
Vis dėlto vien teiginio nepakanka automatiškai konstatuoti diskriminaciją – vertinant konkrečią situaciją būtų atsižvelgiama į aplinkybes, kontekstą ir tai, ar tokia pozicija turėjo įtakos sprendimui nepriimti kandidato į darbą.
Ką daryti kandidatui?
Jeigu darbo pokalbio metu žmogus susiduria su klausimais apie vaikus, šeimyninę padėtį ar planus turėti šeimą, institucijos rekomenduoja atkreipti darbdavio dėmesį į tai, kad tokia informacija nėra susijusi su darbo funkcijomis, jeigu nėra objektyvios su konkrečiu darbu susijusios priežasties ją vertinti.
Jeigu kandidatas mano, kad dėl šeiminės padėties ar ketinimo turėti vaiką jam buvo sudarytos mažiau palankios sąlygos ar jis nebuvo priimtas į darbą, jis gali kreiptis į kompetentingas institucijas.
VDI nurodo, kad dėl ikisutartiniuose santykiuose, pavyzdžiui, darbo pokalbio metu, patirtos diskriminacijos kandidatas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ir reikalauti atlyginti patirtą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.
Taip pat galima pateikti rašytinį skundą VDI. Nustačius darbo teisės normų pažeidimą, atsakingiems asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Tuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pabrėžia, kad šeiminė padėtis Lietuvoje yra vienas iš pagrindų, dėl kurių diskriminacija yra draudžiama.
Tad klausimas, ar kandidatas turi vaikų, pats savaime gali atrodyti nekaltas. Tačiau jeigu informacija apie vaikus ar ketinimą turėti šeimą tampa priežastimi sprendžiant, ar žmogus tinkamas darbui, tai jau gali tapti rimtu diskriminacijos požymiu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Neturi vaikų? A, tai tuoj ištekėsi, turėsi, gal jau atėjai nėščia..
