Laidoje komentavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Kiek Lietuvos ekonomikos konkurencingumas priklauso nuo savivaldybių?
A. Klišonis: Yra bendrieji teisės aktai, bendri įstatymai, kurie priimti, yra vienokių ar kitokių mechanizmų. Bet turbūt vienas iš pačių pagrindinių dalykų, tai yra dėmesys. Investuotojų dėmesys, klausimas, kaip su juo bendrauji, kaip tu jam atsakai, kiek tai operatyvūs atsakymai, galų gale – kiek tas bendravimas ne valdiškas, o projektyvus.
Jeigu įmonei yra galimybė rinktis vienoje ar kitoje, jis labai kruopščiai pasižiūri, kokie yra mokestiniai klausimai, kokia yra galimybė turėti darbuotojų pas save, kokie yra klausimai, susiję su investavimu, kiek tai yra jiems saugu, vienoje ar kitoje sferoje, kokie yra transportavimo kaštai, visi kiti dalykai.
Ypač didelė investicija daroma labai tvarkingai, kruopščiai ir labai šaltai išskaičiuota. Be jokios abejonės, jeigu yra tos nedidelės dedamosios, tuomet yra savivaldybėms galimybė taip pat įsikišti ir bandyti toje vietoje sudalyvauti.
Ar sakytumėte, kad kartais priklauso daugiau nuo savivaldybės, nei nuo centrinės valdžios?
A. Klišonis: Visokių pavyzdžių mes turime. Matome, kad tikrai priimti kai kurie sprendimai, kaip, pavyzdžiui „Rheinmetall“ investicija, be jokios abejonės be Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo ir Prezidentūros palaiminimo tas projektas net nebūtų atėjęs. Nes tai yra žalias koridorius.
Jeigu kalbėti apie savivaldybių suinteresuotumą – galbūt yra labiau holistinis matymas. Bendroje sumoje, kad nori, kad ta savivaldybė, kuriai vadovauja, klestėtų, būtų konkurencingesnė, būtų daugiau gyventojų, būtų daugiau vaikų, kad būtų daugiau smulkaus ir vidutinio verslo.
Ekonominis suinteresuotumas šiuo atveju neina kartu su tuo, ką daro pati savivaldybė. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) neateina iš karto. Pavyzdžiui, Plungėje šiuo metu „Vičiūnų grupė“ padarė investiciją, bendra suma – 125 milijonai eurų, papildomai atsiras apie keturi šimtai darbo vietų, tačiau mūsų GPM dalis realiai beveik nepadidės. Ji persiskaičiuos antrais arba trečiais metais.
Vadinasi, jeigu savivaldybė daugiau ar mažiau prisideda prie to, kartu su ekonomikos ir inovacijų ministerija darydama infrastruktūrą, komunikacijų tiesimą – deda tam savivaldybės pinigus, tai realiai savivaldybė nuima pinigus nuo kitų sferų ir investuoja tam, kad turėtų perspektyvą į priekį.
Negyvena šiandiena, bet mato judėjimą į priekį ir grįžtamojo ryšio gauna labai simboliškai. Tai padaryta jau prieš dešimt metų ir tos savivaldybės, kurios vysto gamybą pas save, kurios deda savo biudžeto pinigus – grįžtamąjį ryšį turi labai nedidelį
Todėl mes, kalbėdami su Vyriausybe, su premjeru išsakėme nuostatą, kad galėtų būti GPM metodikos keitimas. Tos savivaldybės, kurios daro, turi turėti ir naudą. Tą naudą turi pajusti patys gyventojai. Taip pat kalbėjomės ir apie tai, kad nedidinti pelno mokesčio, pelno mokesčio dalis atitektų taip pat savivaldybėms.
Ateinanti gamyba susiduria su neigiamomis nuostatomis. Vienos nuostatos iš pačių gyventojų, jei pelno mokesčio dalis ateitų į savivaldybes, būtų vėl galimybė investuoti į tą pačią savivaldybę. Šiuo atveju – patys vystome šimto hektarų pramonės parką Plungėje ir iš finansų ministerijos nėra jokio prisidėjimo.
Absoliuti dauguma mokesčių iš tokio pramonės parko ateina kur? Į valstybės biudžetą, tiesiogiai. Tai yra akcizas, tai yra pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tai yra ir papildoma pridedamoji vertė, nes atėjus stambiam verslui šalimais reikia smulkaus verslo: pervežimai, logistika, remontai, statybos, pakavimai ir taip toliau.
Be to, kuo daugiau dirbančių žmonių yra, tuo daugiau aptarnaujančiam verslui reikia dirbančių žmonių. Reikės daugiau kirpyklų, nes gražūs nori būti visi. Reikės daugiau maitinimo įstaigų, reikės kavinių ar kitų viešų įstaigų. Reikės smulkaus verslo, kuris pats ras save.
Grįžtamasis ryšys yra, bet kaip ir žemės ūkyje – šiandien pasodinęs rytoj derliaus nenuimsi. Tam reikalingas laikas, tam reikalingas supratimas, o politikai turi keturių metų galiojimo terminą. Visko norisi čia ir dabar.
Ar šiuo metu savivaldybės turi būdų konkuruoti tarpusavyje?
A. Klišonis: Vienas iš sprendinių – regioninės svarbos projektas. Plungės savivaldybė jau dabar Regionų plėtros tarybai yra pateikusi penktą regioninės svarbos projektą. Keli projektai buvo sėkmingi, vienas investuotojas atsitraukė atgal ir žemės sklypas grįžo atgal į savivaldybės pavaldumą. Kiti projektai buvo sėkmingi.
Tam reikia priiminėti sprendimus, kad galėtų iš tikrųjų verslas ateiti. Savivaldybės negyvena iš žemės nuomos, jos negyvena iš to, kad parduodą vieną ar kitą žemės sklypą. Mes esame suinteresuoti tuo, kad būtų kiek galima daugiau gyvybės. Jeigu tai yra gamyba, tai yra rimta investicija, kuri gali funkcionuoti dešimt, penkioliką ar net daugiau metų.Tai duoda tinkamą stabilumą. Tada gyventojai turi interesą gyventi savivaldybėje.
Natūralu, kol savivaldybės konkuruoja dėl sklypų, dėl galimo investitoriaus, iš kitos pusės kalbame apie tai, kad yra galimybė tarpusavyje kalbėtis ir kooperuotis, kas duoda papildomą pridedamąją vertę.
Šiuo metu svarstomas kitų metų valstybės biudžetas. Kas labiausiai neramina savivaldybes?
A. Klišonis: Aš norėčiau dar šiuos metus pabaigti. Turėjome Savivaldybių asociacijos tarybos posėdį ir gerbiamai Linetai Jakimavičienei, finansų viceministrei, išsakėme, kad savivaldybėms didelį nerimą kelia šių metų biudžeto vykdymas. GPM nėra renkamas, matyt planavimas buvo daromas per daug optimistinis ir mes net nežinome, ar šiais metais biudžetai bus vykdomi.
Formuoja tai, kad ketvirtas ketvirtis savivaldybėms bus labai įtemptas. Kadangi finansų ministerija suplanuoja tą mokestį, ji taip pat privalo ir užtikrinti, kad tas planavimas būtų vykdomas, tai nepriklauso nuo savivaldybių.
Kas neramina apie kitų metu biudžetą?
A. Klišonis: Vėl neramina skaičiai. Girdėjau, kad tik 1,9 proc. bus ekonomikos augimas, šiais metais planavimas buvo 3 proc. maždaug, dabar turėsime apie 2,7 proc. Klausimas – kaip optimistiškai atrodys GPM rinkimas. Nes kalbėti visų pirma apie pajamas.
Taip pat, visiška pornografija buvo nekilnojamo turto mokestis. Aš manau, kad toje vietoje turime ženkliai blogesnį mechanizmą, negu turėjome anksčiau. Savivaldybės vėl gaus netgi mažiau pajamų, negu gavo anksčiau.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
