Vilniaus taryba, iš savo pirmtakų perėmusi ankstesnius įsipareigojimus, netrukus įsitikino, kad kai kurie jų įtartini. Dėl sutarties su reklamos bendrove "JCDecaux Lietuva" jau kreiptasi į Konkurencijos tarybą, ši pradėjo tyrimą.
Pagal dabar galiojančią sutartį bendrovė "JCDecaux Lietuva" gavo teisę Vilniaus mieste statyti reklamos įrenginius ir gauti pelną iš komercinių reklamų, kurios ant jų skelbiamos. Už tai bendrovė įsipareigojo sostinėje savo lėšomis įrengti 400 paviljonų viešojo transporto stotelėse. Be kita ko, "JCDecaux Lietuva" pažadėjo Europos šalyse reklamuoti renginį "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009 m." Tokius susitarimus itin skubiai patvirtino dar mero Artūro Zuoko vadovaujama komanda.
Į išrinktą naują tarybą kelius pirmiausia pradėjo minti kitų reklamos bendrovių atstovai. Netrukus į savivaldybę kreipėsi Seimo Antikorupcijos komisija. Tik tada miesto politikai suprato gavę palikimo tikrą galvos skausmą.
Visi lygūs, bet yra lygesnių
Vilniaus vicemeras Arūnas Štaras buvo vienas iniciatorių, raginusių ištirti minėtos sutarties sudarymo aplinkybes. "Tai abejotinas sprendimas. Kreipėmės į Konkurencijos tarybą dėl galimų pažeidimų. Nesu prieš, kad ši bendrovė laimėtų konkursą ir tvarkytųsi mieste. Tačiau konkurso nebuvo, o sutartyje nenumatyta jokių konkrečių įsipareigojimų. Ji leidžia neįsileisti į rinką galimų konkurentų", - aiškino jis LŽ.
Anot A.Štaro, bendrovės "JCDecaux Lietuva" vadovai argumentuoja, kad sutartimi nei kas nors perkama, nei parduodama, tad skelbti konkurso nereikėję. "Jei būtų sutartis dėl žemės ploto, sklypo, seniai būtų kilęs baisus skandalas. Tokiam susitarimui be konkurso tikriausiai nebūtų pritarta. Dabar mums lieka dvi galimybės. Arba tikėti įmonės "JCDecaux Lietuva" gera valia ir bandyti derėtis dėl kai kurių pakeitimų, arba pradėti teismų procesą. Bet į teismus eiti nenorėčiau", - sakė vicemeras. Savivaldybės administraciją dar gelbsti tai, kad skubėdama patvirtinti sutartį A.Zuoko komanda neparengė priedų, kuriuose būtų numatyta, kur konkrečiai tvarkysis bendrovė. Tokie priedai tebėra rengiami.
Apiberta dovanomis
Viena bendrovės "JCDecaux Lietuva" konkurenčių rinkoje - amerikiečių kapitalo įmonė "ClearChannel Lietuva" - į savivaldybę su siūlymais kreipėsi dar pernai. Pradėta su ja derėtis, tačiau netrukus projektas nugulė į stalčių.
Tuomet išnirusi "JCDecaux Lietuva" itin palankiomis jai sąlygomis pasirašė sutartį, kurios terminas neįtikimai ilgas - 15 metų. Jei bendrovė tinkamai vykdys savo įsipareigojimus, terminas automatiškai bus pratęstas dar 5 metus. Per visą šį laiką atsiradusiuose papildomuose reklaminiuose plotuose savivaldybė neturi teisės leisti skelbti reklamos jokioms kitoms įmonėms. Pirmenybė privalo būti teikiama bendrovei "JCDecaux Lietuva". Anksčiau sudarytų sutarčių su galimais konkurentais taip pat nevalia pratęsti, kol nesibaigs sutartis su "JCDecaux Lietuva". Įmonė savo tinklalapyje jau skelbia užėmusi 70 proc. rinkos. Ekonomistų teigimu, monopolio "kartelė" - 40 procentų.
A.Štaras svarsto galimybę priimti antimonopolines pataisas, ribojančias rinkos užgrobimą. "Tokios natūraliai egzistuojančios monopolijos kaip vandens, energijos tiekimas gali būti reguliuojamos. O šiuo atveju jokių svertų, galinčių paveikti monopolininkus, neturime", - prisipažino vicemeras.
Reklamos bendrovė atleista nuo bet kokių vietinių ar nuomos mokesčių, rinkliavų ir mokėjimų, susijusių su įrangos naudojimu. Į stalčių nukeliavusiuose konkurentų projektuose siūlytasi mokesčius mokėti.
Laimikis - seni paviljonai
Ką laimi savivaldybė? "JCDecaux Lietuva" įsipareigojo ne tik įrengti stotelėse 400 paviljonų, bet ir juos eksploatuoti bei tvarkyti savo lėšomis. Pasibaigus sutarties terminui paviljonai pereina savivaldybės nuosavybėn. "Nenumatyta, iš kokių medžiagų tie paviljonai bus statomi, nėra konkrečių skaičiavimų. Gali būti, kad po 15-20 metų jie bjauros miesto vaizdą, todėl teks juos nugriauti. Geriausiu atveju - renovuoti, o tai vėl papildomos lėšos iš savivaldybės kišenės", - piktinosi A.Štaras.
"JCDecaux Lietuva" buvo įsipareigojusi dešimtyje paviljonų įrengti automatinius tualetus. Tačiau dabar bendrovės atstovai nusiderėjo iki keturių, nes tokie tualetai esą labai brangūs.
"Neaišku, kaip bus reklamuojamas ir renginys "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009 m.", - LŽ sakė A.Štaras. - Sutartyje nenumatyta, kur reklaminiai stendai bus įrengiami. Teoriškai bendrovė gali juos statyti kur nors užkampyje, o mes net negalėsime patikrinti, ar tikrai jie ten yra. Jei Vilnius nesulauks svečių antplūdžio į šį renginį, triukšmą pakels ir miesto gyventojai, ir Vyriausybė, skyrusi didelę sumą jam organizuoti. O kas liks kaltas? Miestas."
A.Štaras laukia Konkurencijos tarybos tyrimo išvadų ir tikisi geros valios susitarimų. Tačiau jis pripažįsta, kad bendrovė, turėdama visas galimybes karaliauti rinkoje, vargu ar sutiks to atsisakyti.
