Vilniaus miesto meras atšauna, kad tokių minčių niekada neturėjo, o naktinio biuro atstovai ramina – esą alkoholį žmonės dainyklose vartoja saikingai, nes tai erdvė, kur vyksta daug muzikinių pasirodymų.
Pianistas Leonidas Mieldažis pasakoja – jo tėvelis už pakarpos jį ištempė į muzikos mokyklą ir nuo to prasidėjo jo muzikinis kelias:
„Vaikystėje jaunimas grojo dėl to, kad patiktų merginoms. – O jūs? – Aš irgi taip pat.“
„Verandoje“, kuri jau oficialiai tapo dainykla, Leonidas muzikuoja 20 metų. Pianistas groja įvairiausius žanrus – nuo džiazo, klasikos iki įvairių improvizacijų.
„Vilniuje nėra tiek vietų, kur džiazo muzikantas gali pasireikšti. Jaunų muzikantų yra tiek, kad stovi eilė, kad tik leistų jiems pagroti, o klausytojų mažiau negu atlikėjų Vilniuje“, – sakė pianistas.
Siekia suaktyvinti ir turizmą
Vilniuje tokių dainyklų jau 17. Ten žmonės galės ateiti pamuzikuoti, o kiti – prisėsti prie baro ir pagurkšnoti.
Pasak Vilniaus miesto mero, dalinai finansuodami dainyklas siekiama suaktyvinti ne tik Vilniaus naktinį gyvenimą.
„Bendra programa yra 165 tūkstančiai eurų. <...> Ne paslaptis, kad yra žanras gastroturistai, kurie renkasi miestus ir kur gardžiai pavalgyti, ir kur praleisti vakarą ar naktį saugiai, jaukioje aplinkoje ir turint kultūrinį kontekstą“, – kalbėjo Valdas Benkunskas.
Pasak Vilniaus naktinio biuro, dainyklų žanras yra pasiteisinęs visame pasaulyje.
„Tai ne tik muzika. Tai poezija ir performansai, ar tapyba, ar piešimas. Tam tikra „Michelin“ žvaigždutė, kur tu žinai, kad gali rasti aukštą kokybę ir atsakingumą“, – teigė Vilniaus naktinio biuro atstovė Laura Vaišnorė.
Pirmoji atidaryta dainykla – „Estrada“ Vilniaus gatvėje, kuri žymi trankiais klubais ir pašėlusia naktine kultūra. Tačiau „Estrados“ vadovas Martynas Butkevičius pastebi žmonių susidomėjimą.
„Turim vardų, kurie pirmą kartą lipo ant scenos pas mus, yra dideli vardai, kurie groja pas mus, nors vieta pas mus labai maža. Šalia esantys barai turi pasitempti vien dėl to, kokią atmosferą turi dainyklos“, – sakė „Estrados“ vadovas.
Kritikuoja, kad pardavinėjamas alkoholis
Tiesa, opozicija kritikuoja, kad pirminė dainyklų idėja – kultūra be alkoholio.
„Buvo kalbama, kad tai bus vietos, kur ateis žmonės „pasikultūrinti“, bus be alkoholio. Konkursinėse sąlygose nebuvo tokių reikalavimų, kad alkoholiu negalima prekiauti. Bandėm į tai kreipti dėmesį per komitetų posėdžius, bet viskas – traukinys nuvažiavo“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
„Niekada neturėjome tikslo metalo pakeisti vandeniu – žmonės kaip ir linksminosi, ir linksminsis, kaip ir vartojo alkoholį, ir vartos“, – nesutiko V. Benkunskas.
O tam, kad šviestų žmones apie kultūringą naktinį gyvenimą, Vilniaus naktinis biuras dainykloms davė saugumo rinkinius – ausų kištukus, plakatus, įvairių rekomendacijų darbuotojams kritinėse situacijose.
„Turim ir prezervatyvų, kuriuos siekiame dalinti visiems lankytojams ir tai yra žinutė, kad lytinis gyvenimas turi būti saugus“, – teigė Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Emilija Gaidytė.
Suma, kurią savivaldybė skiria iš savivaldybės biudžeto vienai dainyklai, yra apie 10 tūkstančių eurų. O dainyklos per metus privalo suorganizuoti mažiausiai 50 renginių.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
