Smūgis į keleivių pilną autobusą ir išlipantys ginkluoti teroristai – taip, pagal scenarijų prasideda pratybos, imituojančios teroristinį išpuolį Vilniuje. Balti dūmai imituoja po smūgio užsidegusį autobusą.
Maža to, teroristai paskleidžia ir žmogaus odą deginančią, neaiškią cheminę medžiagą. O iš autobuso išsitempę vieną keleivį, jį nušauna.
Pirmieji į nelaimės vietą atvyksta ugniagesiai gelbėtojai. Jie gavo pranešimą, kad po avarijos užsidegė autobusas. Tuo metu teroristai pasitraukia gilyn į „Litexpo“ teritoriją, kur, pagal scenarijų, vyksta didžiulis renginys, kuriame dalyvauja politikai, ambasadoriai, bei kiti aukšto rango pareigūnai.
Atvykę ugniagesiai gelbėtojai pirmiausia puola padėti sužeistiesiems. Tačiau pasigirsta šūviai – teroristai apšaudo gelbėtojus, jiems tenka atsitraukti. Po gelbėtojų ir medikų, pagaliau pasirodo policija. Keletas mobilios kuopos pareigūnų juda arčiau pastato. Tuo metu medikai jau gelbėja sužeistąjį, o ugniagesiai juda link kitų sužeistųjų ir degančio autobuso.
Dėl vis dar gresiančio pavojaus medikai laukia nuošaliau, sužeistuosius jiems neša ugniagesiai gelbėtojai. O supratus, kad panaudota neaiški cheminė medžiaga, ruošiasi jau kiti, specialiai apmokyti ir kitokią ekipuotę turintys gelbėtojai.
Paaiškėja, kad teroristai pastato viduje paėmė ir įkaitų. Pareigūnai į vidų neina ir laukia, kol atvyks „Aro“ kovotojai. Tačiau šturmo ir teroristų sulaikymo policija filmuoti žurnalistams jau neleidžia – saugo tiek „Aro“ pareigūnų taktiką, tiek ir jų tapatybes.
„Yra eismo įvykis, yra gaisras, yra cheminis užterštumas ir yra žiūrima institucijų sąveika, po to prasideda policinė dalis, teroristų gaudynės ir panašiai. Toks scenarijus nėra teorinis – kaip matome, pasaulyje panašių incidentų tikrai vyksta ir tarnybos turi atidirbti“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento viršininkas Renatas Požėla.
„Buvome nusprendę atjungti ryšį ir žiūrėti, kaip mes galime be ryšio perduoti tam tikras komandas, preliminariai pavyko kol kas. Svarbiausia būti pasirengus. Kalbame apie hibridinę ataką ir apie teroristinį aktą, kas yra aktualu policijai ir vertiname, kaip yra policija pasirengusi reaguoti į tokius dalykus“, – antrino Policijos Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.
Ugniagesiai gelbėtojai gavo progą pasitreniruoti, kaip reikia dirbti, kai aplink ir gaisras, ir cheminė ataka, taip pat vyksta apšaudymai ir yra daug nukentėjusių.
„Žmonės, dalyvaujantys šiose pratybose, iš principo apie pratybas, kad jos vyksta žino, bet detalių nežino. Tai jie veikia taip, kaip moka veikti, koks jų parengimas yra ir natūralu, kad po pratybų mes, pratybų organizatoriai susėsime i r aptarsime, kas pavyko, kas tobulintina, o kas galbūt ir nepavyko“, – aiškino R. Požėla.
Nors tokio pobūdžio išpuolių Lietuvoje nebuvo, bet jau pasitaikė keletas bandymų surengti teroro išpuolius – kol kas pavyko tik sukelti gaisrus, kurie siejami su Rusijos specialiųjų tarnybų užsakymais.
Ar pratybų metu viskas suveikė, ar buvo padaryta klaidų, paaiškės vėliau, tačiau tokia informacija būna neviešinama.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:





































































































































































































































































