Kaip skelbia Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, per protestą kilo konfliktas. Rugpjūčio 22 d. apie 14 val. 30 min. Vilniuje, Katedros a., apie 30–40 asmenų grupė įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, t. y. užpuolė Lietuvos nacionalistų bendruomenės protesto prieš masinę migraciją protestuojančius dalyvius bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Du įtariamieji (gim. 2002 m. ir 1992 m.) uždaryti į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str. Baudžiamojo kodekso 284 straipsnis nurodo, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Eitynių prieš rasizmą dalyvis: protestai vykdavo taikiai
Viešojoje erdvėje buvo rašoma, kad pirminiais duomenimis konfliktas įvyko tarp eitynių prieš rasizmą ir protesto prieš masinę migraciją dalyvių. Tačiau eitynėse dalyvavęs Skirmantas Bikelis šią informaciją neigia. Pasak jo, antirasizmo eitynių dalyviai dar nebuvo Katedros aikštėje, kai prieš nacionalistų bendruomenę buvo įvykdytas išpuolis.
„Tuo metu kai vyko išpuolis Katedros aikštėje, eitynės [prieš rasizmą] pradėjo eiti nuo Europos aikštės“, – kalbėjo S. Bikelis.
Anot S. Bikelio, į Katedros aikštę eitynių dalyviai atėjo apie 15 val. Pasak eitynių dalyvio, naujienos apie konfliktą tarp protestuojančiųjų buvo netikėtos.
„Čia buvo labai taikūs žmonės, kurie organizavo šias eitynes“, – komentavo S. Bikelis.
„[Protestai vykdavo] visada pabrėžtinai taikiai ir, žinoma, su policijos palyda. [...] Galbūt buvo padaryta prielaida, kad jeigu vyksta priešingos tematikos renginiai, tai turėjo užpulti renginio dalyviai“, – pridūrė eitynių dalyvis.
Tiek Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, tiek Generalinė prokuratūra nekomentavo, ar konfliktas įvyko tarp abiejų protestuojančių grupių.
Vilniaus apskrities VPK atstovai atsisakė komentuoti, ar protesto prieš masinę migraciją dalyvius užpuolė eitynių prieš rasizmą dalyviai. Policija aiškino negalinti viešinti ikiteisminio tyrimo duomenų ir teigė, kad daugiau informacijos galėtų suteikti Vilniaus apygardos prokuratūra.
Vis dėlto ir prokuratūra nesuteikė duomenų, kas užpuolė protesto prieš masinę migraciją dalyvius ir kas konkrečiai įvyko konflikto metu.
„Ikiteisminio tyrimo metu atliekami intensyvūs tyrimo veiksmai, siekiama nustatyti tikslias galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra pareikšti 2 asmenims. Siekiant nepakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui, šiuo metu detalesnė informacija neviešinama“, – komentavo Generalinės prokuratūros atstovai.
Ulevičius: vis labiau aštrinama viešoji komunikacija
Komentuodamas savaitgalio įvykius, komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius kalbėjo, kad įvairios visuomenės grupės vis labiau aštrina savo viešą komunikaciją.
„Jeigu tai yra nacionalistai, tad jie bando savus argumentus ir savus lozungus. Jeigu tai yra vadinamieji leftistai arba kairiosios ideologijos šalininkai, tada jie bando išspausti ašaras ir vaidinti, kad visi yra labai nuskriausti. Vienu ir kitu atveju yra hiperbolizacija“, – komentavo L. Ulevičius.
Pasak eksperto, skirtingų nuomonių besilaikančios visuomenės grupės stengiasi vertybes paversti emocijomis.
„Tik laiko ir erdvės klausimas, kur vienas ar kitas argumentas, viena ar kita vertybė, viena ar kita emocija susidurs. Ir kai jos susiduria, gauname rezultatą – žmonės elgiasi pagal emocijas, o ne pagal sveiką protą“, – kalbėjo L. Ulevičius.
Protestuotojų šūkiai girdimi ne pirmą kartą
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo frazės kaip „Lietuva lietuviams“. Protesto prieš masinę migraciją dalyviai laikė plakatus su frazėmis „Balta Lietuva – graži Lietuva“ ir „White lives matter“ (liet. Baltos gyvybės yra svarbios).
Pasak komunikacijos eksperto, kai Lietuva atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos, viešojoje erdvėje aidėjo panašūs argumentai.
„Galbūt tik kitais žodžiais, bet buvo aiškiai sakoma, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, savarankiška, niekas neturėtų nurodinėti, ką mes Lietuvoje turime daryti ir kad lietuviai yra patys savo gyvenimo šeimininkai. [...] Visi tie argumentai atsiranda naujoje šviesoje – naujoje, politkorektiškoje aplinkoje“, – sakė ekspertas.
L. Ulevičius kalbėjo, kad šį atvejį vertinti reikėtų ramiai.
„Ir viena, ir kita pusė dirba savo politinį darbą. Ruošiasi vieniems ar kitiems rinkimams, užsidirbinėja rėmėjų pinigus ir į tai reikia ramiai žiūrėti, mažiau kreipti dėmesio į tiek vienos, tiek kitos pusės radikalius pasisakymus“, – reziumavo L. Ulevičius.
Surengtos eitynės prieš rasizmą
Vilniuje šeštadienio popietę surengtos eitynės prieš rasizmą ir neapykantą migrantams.
Protestuotojai susirinko prie Europos aikštėje esančios Vilniaus miesto savivaldybės ir žygiavo link sostinės Katedros aikštės.
Daugiau kaip kelios dešimtys dalyvių rankose laikė plakatus su užrašais „Solidarumas neturi ribų“, „Nė vienas nėra nelegalus“, „Vienybė težydi“, „Kovok už klasę, ne už rasę“. Protestuotojai taip pat buvo nešini Lietuvos, Palestinos, Ukrainos vėliavomis.
Renginio aprašyme sakoma, kad tokiu būdu siekiama išreikšti nepritarimą Lietuvoje įsivyravusiai „antimigrantų politikos lavinai“.
„Lietuvą su trenksmu pasiekė antimigrantų politikos lavina, kuri yra kuriama iš baimės, ksenofobijos, alarmizmo ir kaltės suvertimo ant migrantų. Tačiau mes atmetame naratyvus, nukreiptus prieš migrantus, ir smerkiame tuos, kurie skleidžia tokią retoriką“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia organizatoriai.
Tiesa, Katedros aikštėje susirinko ne tik mitinguotojai, bet ir skeptiškai iniciatyvą vertinantys gyventojai, nešini Lietuvos vėliavomis. Dalis jų veidus buvo uždengę kaukėmis, gobtuvais, akiniais nuo saulės.
Pastarieji skandavo „Lietuva liks balta“, turėjo plakatus su užrašais „Balta Lietuva – Graži Lietuva“, „Baltųjų gyvybės svarbios“.
Kaip skelbta, eitynių iniciatoriai teigia reikalaujantys geresnių gyvenimo sąlygų pabėgėliams, aiškesnio natūralizacijos proceso, didesnio finansavimo bei atsakomybės migrantų integracijos programų srityje ir su neapykantos kalba susijusių įstatymų pertvarkos.
Tarp reikalavimų – galimybė leisti migrantams bei pabėgėliams atsivežti į Lietuvą savo šeimos narius, panaikinti aukštesnio lygio kalbos reikalavimus ne klientų aptarnavimo srityje bei atsakomybę už dezinformacijos skleidimą prieš migrantus priskirti politikams bei kitiems viešiems asmenims.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
