Prieš savaitę pasirašius sutartį, šiandien prasidėjo paskutinio Vilniaus vakarinio aplinkkelio etapo darbai. Aplinkkelio trečio etapo darbų pradžios paskelbimo šventėje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius džiaugėsi, kad prasidėjo ir Vilniui, ir šaliai itin svarbaus projekto darbai
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad užbaigus projektą, sostinėje pagerės eismo sąlygos, sumažės transporto srautai.
„Vilniaus vakarinis aplinkkelis – svarbi tarptautinio koridoriaus Minskas–Vilnius–Ryga–Talinas dalis. Įgyvendinus šį projektą, akivaizdžiai pagerės tarptautinio ir tranzitinio eismo sąlygos, o sostinėje sumažės tarša ir transporto srautai“, – sakė Susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Ceremonijoje dalyvavęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius priminė, kad šis etapas savo apimtimi yra bene didžiausias.
„Vakarinio aplinkkelio trečiasis etapas – sunkiausias ir atsakingiausias. Planuojama nutiesti daugiau kaip penkis kilometrus kelio, pastatyti 6 viadukus, vieną pėsčiųjų tiltą. Darbų apimtys ženkliai viršija pirmojo ir antrojo etapo darbus. Vilniečiai jau seniai laukia šių darbų, kuriuos pabaigus, sostinėje ženkliai pagerės susisiekimas, ypač tarp miegamųjų rajonų“, – sakė Vilniaus meras R. Šimašius.
Pagal pasirašytą sutartį rangovai Vilniaus aplinkkelio III etapo darbus turi įgyvendinti per 20 mėnesių. Šių metų kovo mėnesį paskelbus laimėtojus kelininkai džiaugėsi, kad projekto įgyvendinimui laikas ypač palankus, nes darbams atlikti užteks dviejų vasarų ir tik vienos žiemos. Planuota, kad paskutinio aplinkkelio etapo darbai bus baigti 2016 metais. Tačiau AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“ projekto įgyvendinimą sutrukdė maždaug 3,5 mėn. Vis dėl to, didžiausia Lietuvos ir Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybos įmonė „Kauno tiltai“ kartu su partneriais pasiryžę projektą įgyvendinti kaip įmanoma greičiau ir atskirais aplinkkelio ruožais vairuotojams leisti naudotis jau nuo kitų metų.
„Suprantame, kad miesto Vakarinis aplinkkelis labai svarbus tiek vilniečiams, tiek atvykstantiems į miestą. Kiekvienas iš mūsų esame eismo dalyvis ir suprantame, kaip yra svarbu, kad tas eismas būtų patogus, kokybiškas, ypač tokiame mieste, kuriame gyvena daugiau nei pusę milijono gyventojų. Todėl nuo šiandien drauge su partneriais kibsime į darbus ir bandysime pavyti prarastą laiką. AB „Kauno tiltai“ ir mūsų partnerių vardu pažadame, kad dėsime visas pastangas, kad pirmieji automobiliai Vilniaus aplinkkelio III etapo atkarpoje galėtų išvažiuoti jau 2016 metų pabaigoje“, – sakė AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.
Jo teigimu, pirmiausia bus atliekami paruošiamieji bei žemės kasimo darbai, kurių metu reikės iškasti virš milijono kubų žemės grunto, iškeliamos požeminės komunikacijos, o artimiausiu metu bus pradėti statyti Pavilnionių ir Rygos gatvių viadukus, atramines sienutes ties busimu Šiaurinės gatvės viaduku.
Aplinkkelio III etapo atkarpoje pirmuosius darbus atliks netoli 150 darbininkų. 10 Buldozerių, 20 ekskavatorių ir 150 sąvivarčių – tai yra pirmoji sunkioji technika, kuri pradės pirmuosius Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo darbus.
Tęsiant paskutinio sostinės aplinkkelio etapo statybos darbus, bus nutiestas 5,4 km ilgio kelias – nuo Viršuliškių (Ozo g.) iki magistralinio kelio A2 Vilniaus–Panevėžys (Ukmergės g.), pastatyti 6 viadukai, vienas pėsčiųjų tiltas, įrengti 1260 vienetų apšvietimui skirtų šviestuvų, nutiesta apie 29,36 km elektros kabelių.
AB „Kauno tiltai“ ilgiausią Vilniaus vakarinio aplinkkelio atkarpą ties kartu su UAB „Fegda“, UAB „Lemminkainen Lietuva“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Tiltsta“ ir UAB „Axis Power“.
Skaičiuojama, kad investicijos į paskutinį trečiąjį etapą bus apie 89,692 mln. eurų, iš jų – 84,776 mln. – Europos Sąjungos fondo lėšos, likusi dalis – savivaldybės.
Vilniaus Vakarinis aplinkkelis pradėtas tiesti dar 2009 metais. Jis driekiasi nuo Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės mikrorajonų link Ukmergės plento. Pirmojo statybų etapo metu buvo rekonstruotas Vilniaus Lazdynų tiltas, pastatyta trijų lygių sankirta, transporto tunelis, bei nutiesta aplinkkelio atkarpa nuo Oslo g. iki L.Asanavičiūtės g. II statybų etapas - nuo L.Asanavičiūtės g. iki Ozo g. Vakarinio aplinkkelio II etapas kol kas laikomas vienu sėkmingiausių infrastruktūros projektų. Lyginant automobilių apkrovimą, jis efektyvumu lenkia ir Vilniaus – Kauno automagistralę, kuria per parą važiuoja 26 tūkstančiai, tuo tarpu Vakarinio aplinkkeliu – 58 tūkstančiai automobilių.
