Moteris skundžiasi – kaimas ir jo apylinkės įbaugintos jau ne tik vištas vagiančių lapių, bet ir vilkų. Ji pati neteko dviejų savo augintinių. Vienas dingo prieš Kalėdas, kitas dar po dviejų savaičių.
Vietos gyventojai, neapsikentę vilkų išpuolių, su jais nutarė kovoti patys. Ten, kur buvo sudraskytas šuo, jau pastatytos kilpos. Tiesa, kol kas į jas pakliūva tik katinai.
Dūkštų seniūnė sako gavusi ne vieną žmonių skundą dėl sudraskyto šuns, skundžiamasi girininkijai bei Neries regioniniam parkui. Žmonės sako, kad plėšrūnai tiek suįžūlėjo, kad šunis drasko kone kaimo vidury. Skaičiuojama, kad beveik per mėnesį Dūkštose ir apylinkėse vilkai papjovė kelias dešimtis šunų. Girininkijos vadovas Laimis Valiukas sako žinantis apie dešimtį atvejų, ir nors pėdsakų dar nerasta, neabejojama - tai vilkų darbas. Mat tarp sudraskytų šunų buvo ir dar su grandinėmis ant kaklo. Joks kitas žvėris, išskyrus vilką, sudraskyti ir nusitempti šuns su visa grandine nepajėgtų.
O štai Neries regioninio parko ekologas Gintaras Malmiga sako, kad patiems žmonėms vilkų, ypač dieną baimintis nereikėtų. Na, nebent šalia būtų vilkiukai, tik tuomet vilkė pultų žmogų. Kitaip – tai gudresnis už lapę gyvūnas. Ir jo uoslė greičiau įspėja apie besiartinantį žmogų, tad susidūrimo su juo gyvūnas vengs pirmas.
Štai todėl pamatyti vilką vidury baltos dienos tiesiog neįmanoma. Lietuvoje gyvena vienos rūšies – pilkasis vilkas. Pasitaiko nebent hibridinių, kai vilkas susikryžmina su šunimi. Kasmet, jeigu žiemos būna snieguotos, atliekama vilkų apskaita. Mat Lietuvoje jų nėra daug. Todėl per metus leidžiama nušauti vos šešiasdešimt. Vilkų populiacijos plane nurodyta - jeigu vilkų skaičius yra mažesnis nei 250, jų medžioklė gali būti limituojama arba apskritai draudžiama. Jeigu vilkų Lietuvoje bus apie 500 – būtų leidžiama sumedžioti 10 proc. populiacijos, t. y. 50. Dabar šaudymo limitas, pasak Aplinkos ministerijos, pasibaigęs.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.