„Tai kaip tik siunčia didžiulį atgrasymo signalą, nes mes matome puikiai, kokius taiko Rusija metodus nuo pat invazijos prieš Ukrainą pradžios – yra branduolinio šantažo elementai, aštresni ir vis pasikartojantys“, – antradienį Seime žurnalistams sakė K. Aleksa.
Karolis Aleksa: masinio naikinimo ginklų draudimo atsisakymas stiprintų atgrasymą
„Tai tiktai siunčia dar stipresnį signalą, kad mes esame pasiruošę imtis visų įmanomų priemonių, nes tai yra teisėta priemonė, skirta atgrasymui, kad išsaugotume savo suverenitetą“, – sakė viceministras.
Jis pabrėžė, jog pataisos priėmimas savaime nereiškia, kad Lietuvoje būtų dislokuojamas branduolinis ginklas. Pasak K. Aleksos, taikos metu tokių planų nėra, tačiau krizės ar karo atveju būtų atverta galimybė svarstyti tokį sprendimą.
Kaip rašė BNS, Seimas antradienį po svarstymo pritarė Konstitucijos pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Už balsavo 99 parlamentarai, prieš – 13, penki susilaikė.
Pataisai prieštaraujantis „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad ji nereikalinga, o Rusija ją galėtų panaudoti savo propagandai. Mišrios Seimo narių grupės atstovas Ignas Vėgėlė taip pat kėlė klausimą, kodėl kartu su masinio naikinimo ginklų draudimu siūloma atsisakyti nuostatos dėl užsienio valstybių karinių bazių.
Savo ruožtu K. Aleksa teigė, kad Konstitucijos pakeitimas nesukurtų teisinės spragos dėl užsienio karių ar karinių pajėgų buvimo Lietuvoje, nes šie klausimai jau reglamentuojami įstatymais.
„Labai aiškiai apibrėžtos tos įstatyminės normos dėl karių dislokavimo, kuriame yra tarptautinio bendradarbiavimo, karinių renginių, pratybų įstatymas, kuriame aiškiai yra apibrėžta dėl karių atvykimo. (...) Taip pat yra dėl skrydžių, dėl leidimo kirsti oro erdvę ir taip toliau“, – kalbėjo viceministras.
„Iš esmės galima dar aiškiau ir viešiau pateikti tą informaciją, bet tikrai nėra taip, kad išėmus vieną nuostatą, ką siūlo oponentai, vienu ar kitu atveju kažkokią įstatyminę spragą sukuria“, – sakė jis.
Tuo metu pataisos šalininkai argumentuoja, kad dabartinė Konstitucijos nuostata riboja Lietuvos galimybes visavertiškai dalyvauti NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo sistemoje.
Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnyje rašoma, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Seime svarstoma pataisa siūloma tiesiog atsisakyti šios nuostatos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
