Lietuvoje jau 20 metų veikia ankstyvosios krūties vėžio patikros programa, o pernai ji buvo išplėsta. Dabar profilaktiškai gali pasitikrinti moterys nuo 45 iki 74 metų. Medikai pabrėžia, kad tai – svarbus pokytis, dėl kurio ilgai buvo kovojama.
Daugiau moterų atsiliepia į kvietimus
Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas konstatavo, kad krūties vėžiu sergančios pacientės jaunėja, tačiau būtent profilaktinė programa leidžia joms padėti laiku.
„Krūties vėžys jaunėja. Galbūt ne tokiais tempais, kad galėtume pasakyti, jog tai kažkoks sprogimas. Tačiau duomenys Vakarų šalyse, kur panašios programos veikia jau pusę amžiaus, rodo akivaizdžią naudą.
Paankstindami patikrą iki 45 metų, galime jaunesnėms moterims užkirsti kelią ligos plitimui. Taip turime galimybę neskausmingai ir efektyviai pagydyti vėžį, išgelbėjant moteris nuo luošinančio gydymo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo A. Česas.
Pasak gydytojo, jei anksčiau iš penkių pakviestų moterų atvykdavo tik viena, nuo 2025 m. sausio šis santykis pasikeitė – iš keturių pakviestų moterų pasitikrinti ateina dvi.
„Manau, tokį aktyvumą lėmė būtent jaunesnė amžiaus grupė – nuo 45 m. Šios moterys aktyviau naudojasi socialiniais tinklais, skaito, domisi ir labiau rūpinasi savo sveikata.
Tiesa, išsiplėtus tikslinei grupei, bendra atėjusių moterų procentinė išraiška iš karto krenta. (...) Tačiau vienas pagrindinių mūsų tikslų – pasiekti Skandinavijos šalių lygį, kur pasitikrinti atvyksta daugiau nei 75–85 proc. kviečiamųjų. Ten tokių užleistų navikų yra vis mažiau ir mažiau“, – kalbėjo jis.
Jaunoms moterims – ypač agresyvi liga
Programa skirta visiškai gerai besijaučiančioms moterims, kurios neturi jokių nusiskundimų. Sulaukus tam tikro amžiaus, tiesiog reikia atvykti pasitikrinti.
„Deja, jaunesnės moterys dažniau serga agresyvesnėmis vėžio formomis. Tai neretai susiję su paveldimumu, nors tokie atvejai sudaro apie 15 proc. Dažnai tai būna nuo hormonų nepriklausomi navikai, kuriems gydyti reikia ne tik chemoterapijos, bet ir ilgalaikės monokloninių antikūnų terapijos.
Žinoma, jaunos moterys serga ir dažniausiai pasitaikančiu – hormonų teigiamu – krūties vėžiu. Viena vertus, jis atrodo labai paprastas ir po operacijos, spindulinės terapijos kai kurioms net nereikia chemoterapijos, skiriame hormonų terapiją.
Tačiau pacientų rizikos grupės yra skirtingos – jei pažeisti limfmazgiai, ligos atsinaujinimo tikimybė per ilgąjį, 5–10 metų, laikotarpį yra labai didelė. Tai kelia nerimą, bet šiandien tikrai turime galimybių, kad liga ilgą laiką neatsinaujintų, arba sumažinti tikimybę, kad ji atsinaujins anksčiau“, – kalbėjo A. Česas.
Paveldima geno mutacija
Gydytojas priminė, kad egzistuoja keturi pagrindiniai vėžio tipai. „Jei paimtume dešimt moterų, kurioms nustatyta ta pati ligos stadija, gali paaiškėti, kad kiekvieną iš jų reikia gydyti skirtingai. Viskas priklauso nuo to, kaip tiksliai diagnozuojame ligos tipą ir parenkame individualizuotą gydymą“, – pasakojo onkologas.
Pavyzdžiui, jei moteriai iki 50 metų diagnozuojamas trigubai neigiamas krūties vėžys, labai didelė tikimybė, kad jis gali būti susijęs su tam tikra paveldėta geno mutacija.
Pasak pašnekovo, įprastai šios ligos pikas pasiekiamas vyresniame amžiuje, nuo 65–70 m., tad ankstyva pradžia signalizuoja apie genetinį polinkį.
„Nuo to priklauso ir tai, kokį gydymo planą parinksime. Pavyzdžiui, gali būti svarstoma profilaktinė mastektomija, tai yra kitos krūties šalinimas, jeigu moterys turi paveldėtą geno mutaciją. Nes jei liga yra vienoje krūtyje, tikimybė vėžiui atsirasti ir kitoje krūtyje siekia net 60–70 proc.“, – konstatavo A. Česas.
Be to, tam tikri genai didina riziką susirgti ne tik krūties, bet ir kitų formų navikais – storosios žarnos vėžiu ar melanoma. Tad toks pacientas reikalauja itin atidžios, dažnai visą gyvenimą trunkančios stebėsenos.
Be kita ko, jo pastebėjimu, dabar ir vyresnėms nei 80 m. moterims nustatoma itin agresyvios formos liga, o anksčiau tai pasitaikydavo labai retai.
„Tai – pačios agresyviausios formos, ne nuo hormonų priklausoma, bet trigubai neigiamo krūties vėžio forma. Jos anksčiau nustatyti būdavo tiesiog neįmanoma. Tai parodo, kaip mutacijų atsiradimas pakeičia naviko tipą“, – kalbėjo onkologas.
Net ir po kurio laiko, navikui atsiradus kitoje krūtyje, jis nebūtinai bus tokio paties tipo vėžys. O tai reikalaus vėl visai kitokio gydymo plano.
Ne tik išgelbėtos gyvybės, bet ir taupomi pinigai
Gydytojas pasakojo, kad personalizuotas gydymas neabejotinai padeda sumažinti pacientų mirštamumą:
„Kai neskiri to, ko nereikia, ir tikslingai skiri tai, ko reikia, gali pasiekti geriausių įrodymais pagrįstos medicinos rezultatų. Tai sumažina ligos atsinaujinimo riziką ir prailgina išgyvenamumą. Gydymas pagal vieną kurpalį netinka visiems – galbūt kažkam pataikysi, bet ne visiems.“
Pasak gydytojo, gerėja ir gyvenimo kokybė, ir mirtingumo rodikliai, tačiau efektyviausias dalykas vis dėlto išlieka būtent aktyvus dalyvavimas prevencinėse programose.
Gydytojas pridūrė, kad norint pasiekti daugiau moterų, reikia keisti kanalus ir kryptis – reklama turi būti ne tik viešuose renginiuose, bet ir ant autobusų, troleibusų, miesto erdvėse.
„Daugelis šalių įrodė, kad tokia sklaida neša didžiulę vertę. Be to, šiuo metu valstybė moka tik už atliktas patikras, tačiau finansavimas turėtų būti skiriamas ir moterų prisikvietimui. (...)
Kai kurių šalių duomenys rodo – investicija į profilaktiką vėliau reikšmingai sumažina gydymo išlaidas. Tai ne tik leidžia užbėgti ligai už akių, išsaugoti gyvybes ir šeimas, bet ir taupyti finansus, (...) nes ankstyvos stadijos liga reikalauja kur kas pigesnio ir mažiau agresyvaus gydymo“, – pabrėžė A. Česas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
