Verslas viešina atvejus, kai darbuotojams liepiama slėpti Covid-19: tik bizūnu galime tai sutvarkyti

Covid-19 pandemijos užkluptas verslas išgyvena ne lengviausius laikus. Todėl dalis smulkesnių verslininkų, bijodami, kad jų įmonėms teks užsidaryti, prašo darbuotojų slėpti savo Covid-19 atvejus ir epidemiologams nepranešti, kad šie užsikrėtė darbo vietoje. Stambusis verslas tokius darbdavius smerkia ir siūlo, kad jiems nebebūtų taikoma valstybės parama.

Ir stambieji Lietuvos darbdaviai, ir darbuotojus vienijančių profsąjungų atstovai praneša girdėję apie atvejus, kuomet kai kurių smulkių ar vidutinių įmonių darbdaviai prašo darbuotojų slėpti susirgimus Covid-19.

Praneša apie tris įmones

Apie tai dar praėjusią savaitę viešai per Vyriausybės posėdį prabilo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jis piktinosi, kad kai kurios įmonės slepia Covid-19 sergančių žmonių skaičių ir moka žmonėms, kad jie kurį laiką neitų į darbą.

Portalui tv3.lt V. Janulevičius papasakojo apie tris konkrečius atvejus, kuomet darbdaviai nutyli, kur koronavirusu užsikrėtė jų darbuotojai.

„Vienas – Vilniaus apskrityje, vienas – Šiauliuose ir vienas – Kaune. Tai atvejai tokie, kad nedidelės įmonės tiesiog nepranešė jokių atvejų, kad jų neuždarytų. Infekuotuosius, aišku, išleido atostogų ir, matyt, parekomendavo jiems sakyti, kad nežino, kur apsikrėtė“, – tv3.lt pasakojo V. Janulevičius.

Minėtose įmonėse dirba 16–30 žmonių, dvi iš jų yra susijusios su siuvimo paslaugomis.

„Jiems apmoka [nedarbo dienas] tam, kad jie nesikreiptų ir nurodytų, kad nežino, iš kur pasigavo tą virusą. Darbuotojai nesako, kad [virusas] yra darbovietėje. Jeigu paminėtų darbovietę, tada, aišku, sulauktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro skambučių, tyrimų, dar kažko“, – pridūrė V. Janulevičius.

Taip pat, kaip V. Janulevičiui teigė apie atvejus pranešę žmonės, Covid-19 atvejus aptikusios įmonės dirbo toliau.

„Tai suprantame, kad toks darbas toliau skatina viruso plitimą. Tai yra skaudžiausi dalykai. Verslas su tuo taikytis negali“, – sakė LPK prezidentas.

Siūlo bausti finansiškai

Įmones, kurios piktybiškai slepia sergančius ir įmonės viduje Covid-19 užsikrėtusius darbuotojus, V. Janulevičius siūlo bausti finansiškai – jokia forma joms neskirti finansinės valstybės paramos.

REKLAMA

„Aš už mūsų verslą ir už mūsų ekonomiką šiuo sunkiu metu. Bet turime suvokti tas ribas, kurios kerta visą ekonomiką ir visą verslą. Rekomenduoju juos išeliminuoti iš bet kokios paramos – ar už prastovas, ar tai finansinė paskata, ar tai paskola lengvatinė, kad net nebūtų galimybių jiems dalyvauti, kad jie žinotų, kad tokių dalykų nebūtų. 

Kuo greičiau įveiksime virusą per ateinantį laikotarpį, tuo sveikesni būsim, tuo greičiau mūsų ekonomika grįš į savo vėžes“, – pažymėjo V. Janulevičius.

Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusioms įmonėms skiria įvairiausią paramą – lengvatines paskolas, nuomos mokesčio kompensavimą, subsidijas ir kt.

Kitas LPK prezidento pasiūlytas sprendimas – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rengiami reidai, kurių metu privalomai būtų tikrinami įmonių, kur galimai plinta virusas, darbuotojai.

„Gavus tam tikrų anoniminių skundų arba žinučių, kad galėtų atvykti, patikrinti ir nustatyti tuos pažeidimus. Aš, aišku, tikiuosi, kad tie reidai turėtų būti daromi su tam tikrais greitaisiais testais. Vien tik pasakymas arba keturių, penkių atvejų paviešinimas, kad buvo tie reidai, jau visai kitaip žmonių sąmoningumą pakeltų.

Nes rajonai, nenoriu nieko įžeisti, bet ten sąmoningumas skiriasi, labai skiriasi. Tik bizūnu mes galime šitą dalyką sutvarkyti“, – sakė V. Janulevičius

Darbdaviai paprašo porą dienų likti namuose

Tuo metu darbuotojų atstovė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) prezidentė Inga Ruginienė patvirtino, kad esama darbuotojų, kurie praneša turintys slėpti sergantys ir porą dienų gydytis namuose.

„Yra tokių signalų, kad slepia. Jeigu šiek tiek sloga ar pirmi požymiai, [darbdavys] leidžia pabūti vieną ar dvi dienas namuose ir po to vėl į darbą. Arba skatina nepranešti apie tai. Tai nėra masinis dalykas, kad šimtais atvejų, bet yra, yra“, – tv3.lt kalbėjo I. Ruginienė.

REKLAMA

Jos teigimu, tokie atvejai fiksuojami smulkiose arba vidutinio dydžio įmonėse, kur kiekvieno darbuotojo indėlis itin svarbus, o pamainą jam rasti sunku. 

„Tai tokie sektoriai, kur labai svarbi yra grandis ir žmonių yra labai mažai. Tai gamyba dažniausiai, kur negali sudengti vienas žmogus kito. <...>

Jeigu vienas žmogus iškrenta, įsivaizduokime, jeigu įmonėje dirba 15 žmonių ir kiekvienas turi savo atskirą funkciją, ir negali vienas kito sudengti, tai tas žmogus yra aukso vertės. Jeigu jis iškrenta, tai pradeda griūti visas procesas. Tai tos vietos ir yra pačios jautriausios. Tada ir vyksta tokie nesusipratimai“, – teigė I. Ruginienė.

Pranešti apie ligą bijo ir patys darbuotojai

I. Ruginienė taip pat pažymi, kad nebūtinai darbdavys prašo darbuotojo slėpti ligą, dažnai darbuotojai patys nenori problemų, nes baiminasi negausiantys nedarbingumo lapelio.

„Darbuotojai ne visi suinteresuoti išeiti į nežinomybę, nes su tuo susijusi didelė problema, kad nedarbingumo lapeliai stringa. Žmonės jau patyrė tą atvejį, kai jų vaikai turi izoliuotis ir iš Visuomenės sveikatos centro neateina žinutė šeimos gydytojui, ir jie negauna nedarbingumo lapelio. 

Tai tokie darbuotojai patyrė, ką reiškia pasėdėti namuose dvi savaites be nieko. Tokiam pakabintam ore, statuse. Tai ta tokia nežinomybė ir panika yra ir tarp darbuotojų“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Didžiosios įmonės susitvarkė geriau

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas mano, kad didžiosios Lietuvos įmonės su Covid-19 plitimu viduje susitvarkė puikiai.

„Vonelės visur keičiamos, pastatyti termometrai, termovizoriai, matuojantys temperatūrą. Daugelis netgi adaptavo savo programinę įrangą su praėjimo kortelėmis, kad, jeigu temperatūra yra aukštesnė nei 37,3 laipsniai, jie net negali įeiti į patalpas“, – vardijo V. Janulevičius.

Čia pat jis pateikia pavyzdį, kaip su Covid-19 plitimu susitvarkyta jo paties įkurtoje įmonėje „BOD Group“.

REKLAMA

„Pas mus gamykloje buvo atvejų – 4 atvejai iš 250 darbuotojų, – bet išeliminavome po vieną, po dvi pamainas. Aišku, kad buvo labai sunkus laikotarpis dvi savaites dirbti kitiems prailgintomis pamainomis arba nepilna gamyba, bet užtat iš keturių atvejų tik vienas sunkus buvo, o toliau niekas nepaplito“, – pasakojo V. Janulevičius.

Jam antrina ir I. Ruginienė, sakanti, kad didelės įmonės išvengia atvejų, kuomet negali „leisti“ darbuotojų sirgti arba pranešti užsikrėtus Covid-19.

„Pakankamai didelėse įmonėse jau yra saugumo planai padaryti dar nuo pavasario, per vasarą kai kurie darbdaviai puikiai pasiruošė. Gražu žiūrėti. <...> Ten, kur yra daugiau darbuotojų, gali vienas kitą perdengti, tokios didelės įtampos nėra. Nes, jeigu didelė pati gamyba, įmonė, tai viena pamaina išeina, kita ją uždengia, nėra tokio didelio streso“, – pastebėjo LPSK prezidentė. 

Darbdaviams gresia administracinė ir baudžiamoji atsakomybė

Epidemiologai dar spalį pranešė girdintys apie atvejus, kuomet darbdaviai draudžia galimai Covid-19 sergantiems asmenims atlikti tyrimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė teigė, kad taip gali nutikti, nes žmonės bijo prarasti darbo vietas.

„Teko kalbėtis apie situaciją Raseinių rajone, kad netgi didelių įmonių vadovai galimai draudžia darbuotojams net esant menkiems simptomams tirtis dėl koronaviruso, kad nenutrūktų gamybos arba darbo procesas. Tai gali būti viena priežasčių“, – žurnalistams per spaudos konferenciją yra sakiusi R. Lingienė.

Čia pat ji pažymėjo, kad šiuo klausimu epidemiologai konsultavosi ir su Valstybine darbo inspekcija.

„Buvome patikinti, kad pagal įstatymus darbdavys atsako už darbuotojų saugaus ir sveikas darbo sąlygas. O jei vienas jų gali būti užsikrėtęs Covid-19 infekcija, tai galima taikyti ir Užkrečiamųjų ligų valdymo ir kontrolės įstatymą, kur numatyta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė paaiškėjus tokiems faktams“, – sakė R. Lingienė.

Šiuo metu Lietuvoje koronavirusu iš viso serga daugiau nei 46 tūkst. žmonių, daugiau nei 15 tūkst. pasveiko.


Rašyti komentarą...
L
Luk
2020-12-03 06:31:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar jus rimtai? Tik 3 imones slepe? Deja, bet taip vyksta labai daug kur.
Atsakyti
-5

A
As
2020-12-03 09:15:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Baikit ra su-da malti ir zmonem smegenis juo tepliot.Mazosios imones,ane.Tai dideles imones,isirengusios savo testavimo punktus masiskai slepia atvejus,kad neuzdarytu gamybos(protrukiai kaune,plungeje,mazeikiuose,nes is ten vaziuoja daug zmoniu dirbt i plunge)jus galvojat kad tokiu tipo mazu imoniu neliesim kad nesuzlugdyt,o kad kalbos placiai eina ir kazkaip reaguot reikia paaukosim keleta tikrai mazu imoneliu ir viskas bus gerai.Kokie jus veryganai,lingienes ir tt APGAILETINI.
Atsakyti
-4

V
Vejas
2020-12-03 05:52:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jeigu tas psihikos ligonis sveikatos ministras priėmes tokias tvarkas, kad NVSC nereikia tyrimu pradėti pirmiausia nuo užsikrėtusiju darbovietės neziurint i tai ar užsikretes žino kur užsikrėtė ar nežino tai ir turim tokia situacija nes daugiausia užsikretimu manau yra darbo vietose ,poto parnešama i šeimas.
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (17)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų