Perbėgo juoda katė
Broliai Saulius ir Mindaugas Skrebės nuo 1991 m. dirbo tarptautinių pervežimų, nekilnojamojo turto verslu užsiimančioje bendrovėje „Tosa“. 2005-aisiais tarp jų perbėgo juoda katė – vyresnysis, turėjęs 75 proc. bendrovės akcijų, pasiūlė jaunėliui palikti bendrovės direktoriaus pareigas ir tapti eiliniu samdomu darbuotoju. Ketvirtį bendrovės akcijų turėjęs M.Skrebė nesutiko veltui perleisti turimų akcijų.
Nematydamas bendro darbo perspektyvų, jis nusipirko vieną iš transporto bendrovių ir planavo kurti savo verslą. Tam paskatino ir faktas, kad Saulius jau buvo spėjęs įkurti naują bendrovę „SKR Baltic“, į kurią ėmė pervesti UAB „Tosa“ turtą.
Netrukus M.Skrebė sulaukė kvietimo į teismą. Brolis kaltino jį pasisavinus automobilius. Vėliau civilinis ginčas tarp brolių dar labiau įsiplieskė. Saulius brolį apkaltino negrąžinant pusės milijono litų, Mindaugas brolį – galimu dokumentų klastojimu ir jam priklausančių bendrovės akcijų pasisavinimu.
Ginčą baigė taikiai
„2005-ųjų lapkričio pabaigoje buvau priverstas pasirašyti akcininkų susirinkimo protokolą, pagal kurį „Tosa“ nupirko iš ofšorinės kompanijos „Linot Impex LLC“ didelį kiekį nekilnojamojo turto. Saulius rėžė: jei nepasirašysiu, būsiu išmestas iš bendrovės.
Faktiškai tai buvo apsimestinis sandoris, nes Saulius pirko pats iš savęs. Šis sandoris buvo vykdomas ne per banką, bet atsiskaitant grynaisiais. Antai už Vilniuje, Ozo gatvėje, esantį 61 šiltnamių pastatą grynaisiais sumokėta per 824 tūkst. litų, nors rinkos kaina buvo maždaug dvylika kartų didesnė“, – paskutines savo darbo dienas su broliu prisimena M.Skrebė.
Skylant bendrovei „Tosa“, tarp brolių buvo pasiektas kompromisas: Saulius sutiko perleisti dalį bendrovės turėtų sunkvežimių. „Tiesą sakant, sunkvežimiai priklausė ne bendrovei, o bankui – transportas buvo įsigytas lizingo būdu ir dar nespėta jo išsipirkti.
Perėmęs ir užregistravęs sunkvežimius savo bendrovės „MS Transport“ vardu, tikėjausi, kad turto dalybos baigsis taikiai. Tačiau brolis persigalvojo“, – pasakoja M.Skrebė.
Netrukus jis sulaukė žinios iš teismo. Vilniaus apygardos teismas patenkino S.Skrebės prašymą ir areštavo „MS Transport“ turimus sunkvežimius, praktiškai sustabdydamas bendrovės darbą.
„Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, tarp šalių yra iškilęs turtinis ginčas, kurio šalims gera valia išspręsti nepavyko. Minėta situacija suponuoja ir tai, kad tarp šalių klostosi konfliktiniai santykiai“, – nutartyje akcentavo teisėjas Ričardas Gabrilavičius.
Vis dėlto broliai sukirto rankomis ir Vilniaus apygardos teisme pasirašė taikos sutartį. S.Skrebė prižadėjo nebeturėti jokių pretenzijų dėl brolio įkurtos bendrovės ir jos naudojamų bankui priklausančių transporto priemonių.
Abi šalys įsipareigojo tiesiogiai ar per susijusius trečiuosius asmenis atsisakyti viena kitos atžvilgiu bet kokių piniginių ir nepiniginių pretenzijų, elgtis sąžiningai, susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų sukelti nesutarimus.
Jei ir suklastojo – vis tiek nekaltas
„Taikos sutartis man brangiai kainavo. Brolis privertė pasirašyti čekį, neva aš, mažinant „Tosa“ įstatinį kapitalą, iš bendrovės gavau pusę milijono litų. Kaip visada – grynaisiais. Tačiau iš tikrųjų jokių pinigų negavau“, – taikos sutarties pasirašymo aplinkybes prisimena M.Skrebė ir prisipažįsta, kad padarė vieną iš esminių klaidų.
Po trejų su puse metų M.Skrebė sužinojo, kad Vilniaus apygardos teismui įteiktas S.Skrebės ieškinys, kuriame prašoma iš brolio priteisti skolą – pusę milijono litų.
„Argi tai logiška? Skolintis pinigus, kurių man nereikia? Pagaliau, žinant mūsų tarpusavio santykius, vargu ar galima patikėti, kad brolis man skolintų. Dar vienas pastebėjimas – kodėl, nesulaukęs tariamos skolos grąžinimo, tik po pusketvirtų metų kreipėsi į teismą“, – M.Skrebė svarsto, kad tokios brolio pretenzijos yra mažų mažiausiai nelogiškos.
M.Skrebė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento galimo suklastojimo. Mat prokurorai S.Skrebės namuose ir jo bendrovėje „SKR Baltic“ atliko kratas ir paėmė kompiuterius. Ištyrę juose esamą informaciją, ekspertai konstatavo, kad 2006 m. kovą neva tarp brolių sudaryta pusės milijono litų paskolos sutartis iš tiesų sukurpta 2009 m. liepos pabaigoje.
To pakako, kad vyresnioji tyrėja Daiva Pribylskienė S.Skrebei įteiktų pranešimą apie įtarimą galimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas net keliuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. S.Skrebė buvo įtartas pagaminęs netikrą dokumentą ir apgaule savo naudai įgijęs turtinę teisę.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras Romualdas Blaževičius netrukus gavo S.Skrebės advokato Lino Belevičiaus, anksčiau dirbusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriuje prokuroru, laišką.
„Jeigu dokumentas nesukelia jokių teisinių pasekmių, jis negali būti BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas“, – prokurorui rašo buvęs prokuroras, cituodamas Aukščiausiojo Teismo nutartį ir pabrėždamas, kad S.Skrebės pateiktas dokumentas dėl tariamos brolio skolos, kaip pasisakė Aukščiausiasis Teismas, „yra niekinis, nesukėlęs ir negalėjęs sukelti jokių pasekmių“.
Todėl nei S.Skrebei, nei kitiems asmenims negali kilti baudžiamoji atsakomybė už šio dokumento suklastojimą, net jeigu jis būtų suklastotas“, – daro išvadą advokatas.
„Bendrovėje „Tosa“ buvo įprasta, kad darbuotojai, išeidami atostogų ar šiaip išvykdami, pasirašo keletą tuščių lapų, kuriuos palieka administratorei Reginai Židulytei.
Aš pats esu pasirašęs keletą tuščių lapų, Manau, vienas jų ir buvo panaudotas prieš mane“, – tokios versijos neatmeta M.Skrebė.
Nors Aukščiausiasis Teismas pasisakė visai dėl kitokios situacijos, galima spėti, kad prokurorui R.Blaževičiui buvusio kolegos pastabos pasirodė rimtos. L.Belevičiui ėmus advokatauti, ikiteisminis tyrimas prigeso ir netrukus buvo nutrauktas.
M.Skrebė ne vieną prokuroro priimtą nutarimą tyrimą nutraukti bandė ginčyti aukštesniajam prokurorui, teismams, prašė, kad tariama paskolos sutartis ir poėmio metu kompiuteriuose rasti failai būtų perduoti tirti rimtiems ekspertams. Net pats siūlėsi už ekspertizę sumokėti. Tokie siūlymai turėjo pagrindą: Lietuvos teismo ekspertizės centro skyriaus vedėja Regina Pajaujytė tam pačiam prokurorui R.Blaževičiui raštu aiškino, kad „Drezdeno laboratorijoje panašiems tyrimams atlikti yra visos reikalingos sąlygos ir jų formuluojamos išvados yra patikimos“. Prokurorų būta kurčių – byla nukeliavo į archyvą.
Prašapo akcijos
Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl S.Skrebės galimai suklastos paskolos sutarties, 2010 m. M.Skrebė iš trečiųjų asmenų sužinojo nebeturintis UAB „Tosa“ akcijų, nors niekam jų nesiruošė parduoti. Registrų centro duomenimis, nuo 2007 m. pradžios vienintelis bendrovės akcininkas yra S.Skrebė.
„Manau, kad man priklausančias akcijas neteisėtai, nusikalstamu būdu – klastodamas dokumentus ir sukčiaudamas – užvaldė S.Skrebė“, – M.Skrebė ir šįkart nedvejoja dėl versijos, kokiu būdu jis prarado akcijas. Verslininko skaičiavimais, tokiu būdu jis patyrė ne mažesnę kaip 444 tūkst. litų žalą.
Pradėjus naują ikiteisminį tyrimą, S.Skrebė pareigūnams pateikia akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Joje teigiama, kad M.Skrebė 2006 m. gruodį pardavė visas turėtas 250 tūkst. paprastųjų vardinių akcijų S.Skrebei už 250 tūkst. litų. Atsiskaityta, girdi, kaip ir įprasta – grynaisiais.
Tačiau S.Skrebė pareigūnams pateikė ne sutarties originalą, kurio neva neišsaugojo, o notarės Daivos Manzurovienės parašu ir antspaudu patvirtintą sutarties nuorašą. Notarė parašu patvirtino, kad nuorašas „atitinka pateiktą dokumentą“.
„Brolio veiksmuose sunku įžvelgti logiką: jei jis man 2006 m. kovą keliems mėnesiams neva paskolina pusę milijono litų, skolos neatgauna, jau tų pačių metų pabaigoje iš manęs neva perka akcijas už ketvirtį milijono litų. Ir viskas – neva grynaisiais. Iš kur tokia begalinė „meilė“? Vieną dieną aš jam – vagis ir plėšikas, kitą – pats geriausias brolis ir partneris. Beprotybė“, – brolio pretenzijas komentuoja M.Skrebė.
Vilniaus apygardos prokuratūroje ikiteisminis tyrimas dar kartą nutraukiamas nustačius, kad „nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.
Kazino „Temidė“
Jau rašėme, kad šeimos verslui vadovavęs S.Skrebė sugebėjo susigrąžinti tėvui Baliui dovanotus žemės sklypus. B.Skrebė sūnaus manipuliacijas sklypais linkęs įvardyti kaip apgaulę. S.Skrebės pusbrolio ir pavaldinio motina Nijolė Putauskienė bandė iš verslininko motinos Janės Skrebienės prisiteisti tariamą 60 tūkst. litų skolą – moteriai palankus buvo tik Aukščiausiasis Teismas. Pats verslininkas, jo tėvų teigimu, grasinęs gimdytojus išmesti iš buto. Anot sūnaus, jiems nebus ramios senatvės, ją baigsiantys prie šiukšlių konteinerio.
2009 m. liepą S.Skrebės bendrovei „Tosa“ buvo paskelbtas bankrotas. Tačiau prieš gerą pusmetį verslininkas buvo spėjęs įkurti nekilnojamojo turto bendrovę „SKR Grupė“, kurioje iki šiol eina direktoriaus pareigas. Direktoriumi ir pagrindiniu akcininku jis yra ir 2007 m. įkurtoje UAB „SKR Invest“, kurios veikla – reklama. Vadovauja jis ir savai bendrovei „SKR Baltic“, kuri, jei tikėti vieša informacija, užsiima tarptautiniais pervežimais.
S.Skrebei priklausančios bendrovės ne vieną dešimtį kartų linksniuotos šalies teismuose. Kaip verslininkui sekėsi Vilniaus apygardos prokuratūroje, taip bendrovės teismuose praktiškai nė karto nepatirdavo rimtesnių sankcijų.
Keistas sutapimas: bent trijose Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose bylose, sietinose su S.Skrebės verslu, teisėjų kolegijoje tos pačios teisėjų pavardės – Petro Jaržemskio, Danutės Kutrienės. Dar dviejose ginčą sprendė teisėjas Dainius Rinkevičius, priėmęs kelis palankius sprendimus aferų meistru vadinamo ir nuo Temidės besislapstančio pogrindinio milijonieriaus Sergejaus Rachinšteino bendrovei.
Viešai teigiama, kad teisėjai nagrinėti bylas parenkami kompiuteriu. Panašu, kad Vilniaus apygardos teismo kompiuteris bus atsineštas iš kazino ir užprogramuotas vienos šalies laimėjimams.
Išvarė pro duris, galima įlipti pro langą – taip galima apibūdinti vieną iš paskutinių S.Skrebės pastangų ieškant Temidės užtarimo. Šiandien ir nekilnojamuoju turtu prekiaujantis verslininkas pretenduoja į milijoninės vertės 8 hektarų sklypą Lazdynuose, Vilniuje. Nors dar 2011 m. įsigaliojo teismo sprendimas, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, vėliau – jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teisėtai nutraukė su verslininku sudarytą žemės nuomos sutartį, jis įvairiais būdais bando ieškoti teisybės. Viešąjį interesą teisme ginanti Generalinė prokuratūra dar kartą prieš Temidę pasirodo esanti visiška bejėgė.
