Lietuvos ekonomika išlaikė šį sunkų testą. Sudėtinga tarptautinė geopolitinė aplinka, pabėgėlių krizė ES, nerimas dėl Kinijos sulėtėjusio augimo ir Rusijoje stojusios ekonomikos įtakų neišmušė mūsų iš pasirinkto ir ekonominiais laimėjimais patvirtinto kurso“, – sakė premjeras.
2015 Vyriausybės ataskaitoje skelbiama, kad nors praėjusiais metais fiksuotas mažesnis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas – BVP augo 1,6 procento, palyginti su 2014 metais, stabilią Lietuvos ekonomikos būklę atspindi svarbiausi ekonomikos rodikliai, tokie kaip subalansuoti viešieji finansai, didėjantis darbo užmokestis, augančios tiesioginės užsienio investicijos ir sparčiai didėjantis pramonės produkcijos mastas.
Pernai sukurtos naujos darbo vietos (2015 metais šalies darbdaviai užregistravo 235,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 3,9 procento daugiau nei 2014 metais), mažėjo nedarbo lygis (sumažėjo nuo 10,7 iki 9,1 procento), didėjo darbo užmokestis (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 metais sudarė 712,1 euro ir padidėjo 5,1 procento, palyginti su 2014 metais). Teigiama, kad prie darbo užmokesčio didėjimo reikšmingai prisidėjo Vyriausybės inicijuotas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) padidinimas: nuo 2015 m. liepos 1 d. MMA padidėjo nuo 300 iki 325 eurų, o nuo 2016 m. sausio 1 d. ji siekia 350 eurų.
Ataskaitoje pažymima, kad darbo užmokesčio didėjimas darė teigiamą poveikį namų ūkių pajamoms ir paskatino privatų vidaus vartojimą, kuris, palyginti su 2014 metais, realiai išaugo net 4,9 procento. Akcentuojama, kad didėjo vidutinė senatvės pensija – turint būtinąjį stažą, nuo 2016 metų ji padidėjo 8,21 euro, ir tai pajuto apie 857 tūkstančius asmenų. Nuo 2016 metų taip pat padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo 166 iki 200 eurų.
Ministras pirmininkas, valdančios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis A. Butkevičius teigia, kad, jei Seimui pavyktų priimti daug diskusijų sukėlusį naująjį Darbo kodeksą, Vyriausybės nuveiktus darbus vertintų dešimtbalėje vertinimo sistemoje vertintų devynetu.
Opozicija: tai yra ataskaita apie smuklius darbelius
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, vertindamas 2015 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą, teigė, jog didžioji dalis ekonominių rodiklių gerėja savaime, o ne ministrų kabineto veiksmų dėka.
„Yra Europos Komisijos ataskaita apie Lietuvą, yra OECD didelė studija, kuri parodo pakankamai gilias ir dideles Lietuvos problemas, visų pirma, skurdas ir didžiulė pajamų nelygybė. Tai atsispindi padidėjusioje emigracijoje ir premjeras apie tai nenori kalbėti. Tai rodo, kad, deja, premjerui trūksta adekvataus požiūrio į situaciją Lietuvoje“, – portalui tv3.lt sake A. Kubilius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime seniūnas aiškino, jog Vyriausybė iš esmės nesugebėjo imtis reikšmingų reformų, pasinaudodama ekonomikos augimu.
„Skaitant pačią ataskaitą, susidaro įspūdis, kad tai yra ataskaita apie smulkius darbelius. Tokia ir buvo praėjusių metų realybė – Vyriausybė nesiėmė jokių didesnių naujų iniciatyvų ir todėl problemos, apie kurias kalba Europos Komisija, nesisprendžia. Tai rodo esminį šitos Vyriausybės bruožą ir skaudžiausią trūkumą – tai visišką lyderystės stoką“, – komentavo A. Kubilius.
„Artimiausio meto ir pereinanti į ilgalaikę problemą yra tai, kad Lietuva patenka į tai, kas angliškai vadinama middle income trap, tai yra į vidutinių pajamų spąstus, kai augant darbo užmokesčiui, bet neaugant gamybos produktyvumui, ekonomika praranda tarptautinį konkurencingumą, stoja eksportas ir visas ekonomikos vystymasis. Norinti to išvengti, reikia lyderystės ir aiškaus veiksmų plano“, – aiškino Seimo opozicijos lyderis.
„Būsiu dosnus. Vyriausybės praėjusių metų darbus vertinu 3-jetu“, – pridūrė A. Kubilius.
Pasigedo ryžto didinti žmonių pajamas
Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis portalui tv3.lt teigė, jog, jo manymu, premjeras A. Butkevičius, gyręsis apie Vyriausybės nuveiktus darbus, tarsi gyvena kitame pasaulyje.
„Egzistuoja du atskiri skirtingi pasauliai – vienas pasaulis, kurį įsivaizduoja premjeras ir jį piešia, o kitas pasaulis – reali, kiekvieną dieną į darbą einanti Lietuva, kuri iš esmės jaučia labai aiškiai gyvenimo pulsą.
Tie pasigyrimai dėl valstybės makroekonominių dalykų nelabai ką bendro turi su pačia Vyriausybe. Tiek, kiek to potencialo iš pačios ekonomikos vystymosi, ir verslo, iš įmonių, iš darbuotojų yra, tiek mes ir turime tą augantį BVP, augančias biudžeto įplaukas“, – pažymėjo E. Masiulis.
Jo manymu, Vyriausybė, girdamasi apie ekonomikos augimą, pamiršo vienas esminių savo tikslų – žmonių pajamų didinimą.
„Man atrodo, kad šita Vyriausybė, kalbant apie 2014, 2015 ir net šiuos metus, turėjo labai gerą progą, bet ją prarado, iš esmės pasinaudojus ekonominiu augimu, atsisukti į žmogų ir realiai priimti sprendimus dėl darbo santykių mokesčių mažinimo tam, kad pradėtų spręstis viena opiausių turbūt šiuo metu Lietuvoje problemų – mažų atlyginimų klausimą. Aš kalbu ir apie NPD ryškesnį padidinimą iki minimalios mėnesinės algos, ir apie pelno investicijas į tolimesnę verslo plėtrą ir darbo vietas, ir apie „Sodros“ lubų nustatymą. Tai nėra padaryta, nors aplinkinės šalys tai padarė, ir mes nuo jų atsiliekame, tarkime, nuo Latvijos, Estijos, Lenkijos“, – kritikavo liberalas.
Ekonomistas: augimą sukūrė ne Vyriausybė
Portalo tv3.lt kalbintas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas, ekonomistas Vytautas Žukauskas, vertindamas praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo tai, kad visa tai, kuo giriasi A. Butkevičius – padidėjusiu darbo užmokesčiu, sumažėjusiu nedarbu, ūgtelėjusiomis pensijomis – yra toli gražu ne jo vadovaujamos Vyriausybės nuopelnai.
„Viso to esmė yra tai, kad Vyriausybė ar valdžia nėra tie žmonės, kurie sukuria ekonomikos augimą. Reikia suprasti, kad iš esmės šis pastarųjų ketverių metų laikotarpis Lietuvai buvo sėkmingas, nes BVP augo. Geriausia, ką šita valdžia darė, tai nekaišiojo pagalių privačiam sektoriui veikti, dirbti ir gyvuoti šiuo laikotarpiu.
Mano galva, būtent privačiam sektoriui Lietuvoje reikia kabinti medalius, kad sugebėjo pakankamai sudėtingomis situacijomis surasti naujas rinkas, plėsti vidaus vartojimą, gaminti ir parduoti prekes į užsienį. Ar Lietuvos ekonomikos augimas buvo valdžios sprendimų sukeltas padarinys? Akivaizdu, kad ne. Valdžiai ir premjerui buvo tiesiog lengviau veikti, patekus į ekonomikos augimo laikotarpį“, – komentavo V. Žukauskas.
Ekonomistas pastebėjo, jog šalies ekonomikos augimo laikotarpiu besidarbuojanti A. Butkevičiaus Vyriausybė neišnaudojo šio puikaus laikotarpio, kuris yra itin palankus reikalingos reformoms. „Tas ekonomikos augimo laikotarpis nebuvo išnaudotas daryti reikšmingus pokyčius, sistemines reformas. Paprastai daug lengviau reformas vykdyti, kai ekonomika auga, nes reformos susijusios su tam tikro lygio nepatogumais, ar mes darytume socialinės apsaugos, ar švietimo, ar sveikatos apsaugos, ar darbo santykių reformas. Tokių reformų metu dalis žmonių nukenčia, o tą nukentėjimą daug lengviau pakelti, kai ekonomika auga. Man atrodo, kad tai buvo visiškai neišnaudota“, – aiškino V. Žukauskas.
„Galima galbūt pagirti šią Vyriausybę, kad ji norėjo pakeisti Darbo kodeksą, bet mes suprantame, kad tas noras, nors jis buvo labai geras, subliuško. Nes tas Darbo kodeksas nepriėjo iki savo galutinės stadijos. Dar kyla klausimas, koks jis bus po diskusijų Seime, ar jis bus geresnis, naudingesnis ekonomikai – investuotojai sako, kad ten buvo tiek prikaišiota keistų dalykų, kad jis gali būti dar blogesnis“, – aiškino ekonomistas.
V. Žukausko 2015 m. Vyriausybės nuveiktus darbų įvertinimas – 6.
Algų didinimas: ne politikai prisiima padarinius
LLRI viceprezidentas kritiškai vertino ir Vyriausybės ataskaitoje akcentuojamus veiksmus, dėl kurių augo darbo užmokestis. V. Žukausko teigimu, šiuo atveju valdžios atstovai tik priima sprendimus, o visa tai srėbti tenka privatininkams.
„Tarkime, minimalios algos didinimas. Minimalios algos padidinimo sąnaudas prisiima juk privatus sektorius. Pakelti minimalią algą yra labai paprasta, kai nereikia sukti galvos, iš kur paimti pinigų, kad mokėti žmonėms didesnius atlyginimus. Taip, Vyriausybė priėmė teisės aktą dėl minimalios algos padidinimo, bet įmonės turėjo galvoti, iš kur gauti pinigų“, – aiškino V. Žukauskas.
Anot jo, siekiant daug efektyvesnis būdas didinti žmonių pajamas – NPD kėlimas.
Ekonomistas, kalbėdamas apie darbo santykius ir darbo rinką Lietuvoje, atkreipė dėmesį į emigraciją. Pasak V. Žukausko, dažniausiai iš Lietuvos žmonės emigruoja dėl to, kad gauna per mažą atlyginimą arba tiesiog neranda darbo. Pašnekovas stebėjosi, kodėl Vyriausybė nededa pastangų, siekdama išspręsti emigravusios darbo jėgos problemą.
„Yra žmonių, kurie nori Lietuvoje dirbti, tačiau yra paradoksali situacija, kad nedarbas pas mus nėra jau toks labai mažas, bet verslas neranda darbo rankų.
Esama žmonių, kurie galėtų atvykti į Lietuvą dirbti iš trečiųjų šalių. Pavyzdžiui, labai sunku žmogui iš Ukrainos atvažiuoti į Lietuvą pradėti dirbti. Tam nepalankūs yra mūsų įstatymai. Jeigu mūsų ekonomikai reikia darbščių žmonių, mums reikėtų galbūt pagalvoti apie taisyklių atlaisvinimą“, – akcentavo V. Žukauskas.
