Verčiami pirkti brangiausius bilietus pratrūko: „Grynaisiais negalima, programėlių neturiu, ką siūlote?“

Tuo skundėsi vilnietė Elena. Ji pabrėžė, kad jokių programėlių neturi ir neturės, o specialiai dėl bilietų į kioskus neturi laiko vaikščioti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kauniečiai pusmetį gyvena su juodu vandeniu: negali net išmaudyti vaikų

Darbuotoją atleido iš darbo, nes ateidavo per anksti: perspėja ir kitus

Kiti gali tapti jūsų namų gyventojais ir be sutikimo: „Nemažai žmonių to dar nežino“

Tad vienintelis įmanomas būdas nusipirkti bilietą yra jau būnant autobuse, banko kortelę priglaudus prie komposterio. Vis tik toks būdas Elenai kelia daug klausimų.

„Kadangi komposteryje nėra galimybės pasirinkti, kokį bilietą pirkti, už kokį bilietą bus užmokėta priglaudus kortelę: 30 ar 60 min.? Gal man pavažiuoti reikia tik 2 stoteles, tai kodėl turiu mokėti daugiau? 

O, jei man priklauso bilietas už pusę kainos, kaip komposteris tai žinos ir kiek pinigų jis nuskaičiuos? Kodėl aš turiu mokėti už visą bilietą, jei man priklauso bilietas už pusę kainos? Grynaisiais nusipirkti negalima, programėlių neturiu, tai ką siūlote? Privalote padaryti patogiai visiems žmonėms, o tuo labiau Vilniuje“, – rašė moteris.

Kaip Vilniuje įsigyti viešojo transporto bilietą?

Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, valdančios prekės ženklą „Judu“, atstovė žiniasklaidai Eglė Krušinskaitė neslėpė, kad autobuse, prie komposterio prilietus bekontaktę mokėjimo kortelę (ar išmanųjį įrenginį), keleiviai gali įsigyti tik visos kainos 60 min. bilietą už 1,25 euro. 

Tai reiškia, kad jokios lengvatos ar nuolaidos negali būti taikomos. Be to, su ta pačia kortele galima įsigyti tik vieną bilietą. 

Vis tik E. Krušinskaitė pamini, kad bilietus galima įsigyti ir per programėlę arba fizinėse platinimo vietose, kur galima atsiskaityti tiek grynaisiais, tiek kortelėmis.

„Taip užtikrinama galimybė naudotis viešuoju transportu ir tiems, kurie nesinaudoja skaitmeninėmis priemonėmis. Vilniuje veikia 167 fizinės platinimo vietos, tinklas yra nuolat plečiamas.

„Judu“ / Vilniečio kortelę galima papildyti ir „Narvesen“, „Maxima“, „Rimi“ prekybos vietose, „Judu“ savitarnoje ar klientų aptarnavimo centruose, kurie yra Vinco Kudirkos aikštėje, Geležinkelių stotyje ir Savivaldybėje“, – vardijo pašnekovė.

Jos teigimu, taip esą užtikrinamos lygios galimybės visiems naudotis viešuoju transportu, nepriklausomai nuo amžiaus, technologinių įgūdžių ar mokėjimo įpročių.

Bilietai brango, nors paslaugos prastėjo?

„Judu“ atstovė primena, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje buvo atsisakyta viešojo transporto vairuotojo „kasininko funkcijos“, nes esą tai lėtino įlaipinimą ir didino viešojo transporto vėlavimus.

„Sistema kuriama taip, kad kelionės būtų greitesnės ir patikimesnės. Vairuotojas turi koncentruotis į saugų ir punktualų vairavimą, o ne į darbą su grynaisiais. 

Daugelyje Europos miestų bilietai perkami iš anksto arba per komposterius, dažnai – tik visos kainos“, – tikino E. Krušinskaitė.

Tačiau tiek Vilniuje gyvenantys, tiek jame viešintys gyventojai iki šiol skundžiasi nepatogia bilietų pirkimo tvarka ir, nepaisant to, dar padidintomis kainomis.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. sostinėje viešojo transporto kainos keitėsi taip:

• 30 min. bilietas brango nuo 0,65 iki 1 euro;
• 60 min. bilietas – nuo 0,90 iki 1,25 euro;
• 1 d. bilietas – nuo 5 eurų iki 7,5 euro;
• 3 d. bilietas – nuo 8 iki 13,5 euro;
• 30 d. bilietas su savaitgaliais – nuo 29 iki 38 eurų;
• 30 d. bilietas be savaitgalių – nuo 26 iki 35 eurų;
• 90 d. bilietas – nuo 81 iki 110 eurų;
• 12 mėn. bilietas – nuo 310 iki 342 eurų;
• senjorų metinis bilietas – nuo 2,9 iki 10 eurų.

Bilietai kituose miestuose – ar atsisakys grynųjų?

Bendrovės „Kauno autobusai“ atstovai atskleidė, kad viešojo transporto bilietus grynaisiais pinigais įsigyja palyginti nedidelė keleivių dalis – 6,8 proc.

Vis tik, pasak bendrovės, šis atsiskaitymo būdas išlieka aktualus: „Atsižvelgiant į keleivių poreikius ir siekiant užtikrinti Kauno viešojo transporto paslaugų prieinamumą bei patogumą visiems, artimiausiu metu atsiskaitymo grynaisiais pinigais atsisakyti neplanuojama.“

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis nurodė, kad Klaipėdoje viešojo transporto bilietus keleiviai gali įsigyti tiek internetu, tiek per programėlę, taip pat kioskose, pas vairuotoją grynaisiais ar prie komposterių kortele.

Pašnekovas patikino, kad grynųjų atsisakyti neplanuoja, kadangi jais naudojasi su skaitmeniniais sprendimais „sunkiai draugaujantys“ keleiviai.

„Kadangi bilietai, įsigyjami už grynuosius pas vairuotojus, yra brangesni (1,5 euro), jais naudojasi nedidelis dalis, dažniausiai – įvairias nuolaidas turinčių keleivių grupė. 

Toks nedidelis keleivių skaičius vairuotojams pagrindinio darbo – saugiai vežti keleivius – netrukdo, o keleiviai gauna jiems taip svarbią paslaugą“, – kalbėjo G. Neniškis.

Šiauliuose tvarka – tokia pati. Keleivinio transporto bendrovės „Busturas“ Plėtros ir Marketingo skyriaus vadovė Raimonda Pelutienė vardijo, kad mieste už važiavimą viešuoju transportu galima atsiskaityti naudojantis e. bilieto kortele ar moksleivio pažymėjimu, mobiliąja programėle arba įsigyjant bilietą pas vairuotoją tiek grynaisiais, tiek banko kortele:

„Kol kas atsisakyti grynųjų pinigų neplanuojama – siekiame keleiviams pasiūlyti kuo platesnį ir patogesnį atsiskaitymo būdų pasirinkimą.“

Tuo metu Panevėžyje bilietus galima įsigyti internetu, per programėlę, kioskuose ir pas vairuotoją grynaisiais.

Vienintelio keleivių pavežėjo mieste – bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ – generalinis direktorius Arnoldas Gražys pažymėjo, kad atsisakyti grynųjų perkant bilietą pas vairuotoją neplanuoja.

Kiek bilietai brango ir kainuoja kituose miestuose?

Kauno viešojo transporto bilietų kainos šiemet buvo pakeistos po 8,5 metų pertraukos.

„Kauno autobusų“ atstovai vardijo, kad nuo 2026 m. sausio 1 d.:

• įprastas bilietas atsieina 1,50 euro (iki tol kainavo 1 eurą);
• bilietas su 50 proc. nuolaida kainuoja 0,75 euro (buvo 0,50 euro);
• bilietas su 80 proc. nuolaida atsieina 0,30 euro (buvo 0,20 euro).

Pašnekovai pridūrė, kad tokios kainos yra taikomos įsigyjant vienkartinį bilietą iš vairuotojo grynaisiais pinigais. Jei bilietas įsigyjamas prie komposterio, 50 ar 80 proc. nuolaidos nėra taikomos.

Tačiau, perkant bilietą per programėlę „Žiogas“ ar naudojantis „Žiogo“ kortele, kainos yra kone dvigubai mažesnės: įprastas bilietas kainuoja 70 centų, bilietas su 50 proc. nuolaida – 35 centus, o bilietas su 80 proc. nuolaida – 14 centų.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ bilietai pastarąjį kartą brango 2024 m. pradžioje. Šiuo metu vienkartinis bilietas klaipėdiečiams kainuoja 0,70 euro, o terminuotas mėnesio bilietas – 28 eurus.

Vis tik Šiauliuose bilietų kainos keitėsi šiemet, taigi dabar vienkartinis bilietas, atsiskaitant e. bilieto kortele arba mobiliąja programėle, kainuoja 0,74 euro, o perkant bilietą pas vairuotoją – 1,5 euro.

Viešojo transporto bilietai šiemet brango ir Panevėžyje. A. Gražys vardijo, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. vienkartinis e. bilietas kainuoja 0,70 euro (pernai kainavo 0,52 euro).

Bilietas su 50 proc. lengvata dabar kainuoja 0,35 euro (buvo 0,26 euro), o su 80 proc. lengvata – 0,14 euro (buvo 0,10 euro).

Tuo metu vienkartinis popierinis bilietas (su QR kodu) nuo Naujųjų metų kainuoja 1,50 euro, su 50 proc. lengvata – 0,75 euro, o su 80 proc. lengvata – 0,30 euro.