Auditoriai atkreipia dėmesį, kad 2015–2025 metais į e.sveikatą planuojamos investicijos sudaro apie 28 mln. eurų, tačiau trūksta kriterijų, kaip bus vertinami rezultatai.
„Nenustačius kokybinių rodiklių sistemos poveikiui matuoti, nėra žinoma ir matuojama jos teikiama nauda – faktinis paciento ir gydytojo sutaupytas laikas, sutaupytos lėšos atliekamiems instrumentiniams ir laboratoriniams tyrimams, sumažėjusi administracinė našta pildant medicininius dokumentus ir pan.“, – sakoma audito ataskaitoje.
Pasak Valstybės kontrolės, anksčiau įgyvendinti telemedicinos sprendimai beveik nenaudojami, o į 2015–2025 metų e.sveikatos sistemos plėtros planą įtraukiamas telementorystės ir telekonsultacijų paslaugų plėtojimo projektas iš esmės yra panašus į jau vykdytus projektus, todėl, nepašalinus praėjusio e. sveikatos sistemos kūrimo etapo problemų, planuojamu projektu taip pat gali būti nesinaudojama.
Auditorių teigimu, 2012–2015 metais sukurti besidubliuojantys IT sprendimai, įsigytos identiškos paslaugos, neracionaliai panaudotos lėšos.
„Tam tikri veiklos procesai (ambulatorinių apsilankymų planavimas, priėmimas stacionariam gydymui, stacionarinis gydymas, vaistų paskyrimas stacionare, laboratoriniai tyrimai, instrumentiniai tyrimai, receptų išrašymas poliklinikoje, siuntimų išrašymas ir kt.) visose regioninio lygmens gydymo įstaigose yra identiški, tačiau, prieš pradedant modernizuoti turimas IS (informacines sistemas), nebuvo įvertinta galimybė sukurti vieną sistemą ir regioniniu lygmeniu ją įdiegti visose ligoninėse. Tai būtų leidę sutaupyti lėšų ir sumažinti kuriamų IS tarpusavio integracijos riziką“, – aiškina auditoriai.
