Seimo narių išeitinėms išmokoms reikės 2,9 mln. Lt, tačiau dar labiau biudžetą patuštins valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų kaita.
Naujoji koalicija mažiausiai džiugina biudžetinių įstaigų ir valstybės kontroliuojamų įmonių vadovus. Vyriausybei priklauso apie 1 000 įstaigų ir organizacijų, tad tikėtina, kad svarbiausių iš jų vadovai neišvengiamai keisis.
Traukiasi savo noru
Vyriausybei yra pavaldžios 14, ministerijoms – 98 įstaigos. Būtent pastarosiose numatomi pokyčiai pirmosios grandies vadovų gretose, nes šios įstaigos formuoja valstybės politiką ir ją įgyvendina. Keisis ir valstybės įmonių (jų yra 100), ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių (jų yra 60) vadovai. Bendras įmonių, kuriose valstybė turi akcijų, skaičius yra apie 230.
Kai kurių stambiausių akcinių bendrovių vadovai nelaukia, kol jiems bus parodytos durys. Pavyzdžiui, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas paprašė atleisti jį iš darbo. „Apsispręsti padėjo keletas priežasčių. Formuojasi gana kreiva valdančioji koalicija, kuri man politiškai nepriimtina, čia gali kilti visiškas chaosas, kuris trukdytų rezultatyviai dirbti“, – per spaudos konferenciją pareiškė jis.
Liberalų sąjūdžio atstovas E.Gentvilas tikino paliekantis postą ir grįžtantis į Seimą. Ten jis pateko pagal sąrašą, pakilęs į trečiąją vietą. Įdomu tai, kad E.Gentvilas siekė gauti 50 tūkst. Lt išeitinę išmoką už 5 mėnesius, bet Seimo nario apetitą sumažino Susisiekimo ministerija, pasiūliusi tik 37,7 tūkst. Lt už tris mėnesius.
Uosto kapitonui – solidi išmoka
E.Gentvilas kritikavo nusistovėjusią praktiką, kad, keičiantis valdžioms, tenka trauktis ir stambiausių valstybės įmonių vadovams. „Tokie postai neturi būti politizuoti. Deja, susiklostė tokia praktika“, – apgailestavo jis.
Kad ir kaip būtų, ydinga praktika E.Gentvilui padėjo trejus metus turėti ramią užuovėją. Susisiekimo ministerija Andriaus Kubiliaus vyriausybėje priklausė Liberalų sąjūdžiui, kuriam vadovauja Eligijus Masiulis. Būtent todėl 2009 m. E.Gentvilas pradėjo vadovauti Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, pakeitęs socialdemokratą Sigitą Dobilinską.
Naujoji koalicija jau susiderėjo, kad socialdemokratams atiteks Susisiekimo ministerija, todėl tikėtina, kad Jūrų uostui vėl vadovaus socialdemokratas.
Beje, S.Dobilinskui buvo išmokėta 39,1 tūkst. Lt išeitinė išmoka, o nuo 2008 m. gruodžio iki 2012 m. lapkričio Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste buvo atleisti iš viso 7 pirmosios grandies vadovai. Jiems išmokėta išeitinių išmokų už 246,6 tūkst. Lt. Didžiausia išeitinė išmoka (61,4 tūkst. Lt) per tą laiką buvo išmokėta uosto kapitonui Viktorui Lukoševičiui.
Neišvengs permainų
Nerimo dienos atėjo ir Lietuvos pašto generalinei direktorei Linai Minderienei. Ši valstybės valdoma akcinė bendrovė taip pat yra Susisiekimo ministerijos žinioje. Pati L.Minderienė nesureikšmina galimo atleidimo. „Tik įmonės akcininkė – Susisiekimo ministerija – gali atsakyti, kaip galėtų keistis įmonės vadovai pradėjus dirbti naujam ministrui“, – diplomatiškai kalbėjo L.Minderienė.
Ji pridūrė, kad visi darbuotojai, taip pat ir aukščiausiojo lygio vadovai, Lietuvos pašte atleidžiami pagal šalyje galiojančius įstatymus. Jei Lietuvos pašto akcininkė Susisiekimo ministerija norėtų atleisti generalinę direktorę, jai priklausytų 3 mėnesių išeitinė išmoka – apie 32 tūkst. Lt.
Atleidžiamiems ministrams ne visada mokamos išeitinės išmokos. Pavyzdžiui, susisiekimo ministras E.Masiulis tokios išmokos negaus: vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, išeitinė išmoka ministrui nepriklauso, jei jis paskiriamas naujos Vyriausybės nariu arba būna išrinktas į Seimą.
O ūkio ministrui Rimantui Žyliui bus išmokėta išeitinė išmoka už 2 mėnesius – 17,5 tūkst. Lt. Kaip ir visiems darbuotojams, ministrams išmokama ir piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams – viceministrams, ministrų patarėjams ir ministrų atstovams spaudai – priklausys 1 mėnesio išeitinė išmoka. Tokių asmenų yra apie 100.
Parūpino postą
Išeitinių išmokų vajus neaplenks ir premjero A.Kubiliaus patarėjų. Ministro Pirmininko tarnyboje šiuo metu dirba 18 politinio pasitikėjimo tarnautojų, užimtų pareigybių yra 17 (du premjero padėjėjai dirba po pusę etato). „Pasikeitus Vyriausybei, atleistiems iš pareigų Ministro Pirmininko tarnybos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatyme numatyta tvarka, praėjus mėnesiui nuo jų atleidimo iš pareigų dienos bus išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka“, – „Valstiečių laikraštį“ informavo Ministro Pirmininko spaudos tarnyba.
Jei iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradės eiti valstybės tarnautojo pareigas ar bus priimtas į kitą biudžetinę įstaigą arba valstybės kontroliuojamą įmonę, išeitinė išmoka bus mokama tik už laikotarpį iki jo priėmimo į naujas pareigas. Pavyzdžiui, beveik 4 metus A.Kubiliaus dešinėje darbavęsis buvęs Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis neseniai buvo perkeltas į diplomatinę tarnybą ir šiuo metu dirba Lietuvos ambasadoriumi Vokietijoje. Vietoje išmokos jam buvo parūpintas darbas.
Išeitinėmis išmokomis pasidžiaugs ir į naujos kadencijos Seimą neišrinkti parlamentarai. Seimo kanceliarija šioms išmokoms numatė skirti 2,9 mln. Lt. Didžiausią išmoką gaus Česlovas Juršėnas, atsisakęs kandidatuoti į Seimą. Iki šiol jis Seimo nariu dirbo net 7 kadencijas, todėl gaus per 40 tūkst. Lt išeitinę išmoką. Išeitines išmokas gaus ir Seimo narių padėjėjai, kurių yra apie 400. Jiems Seimo kanceliarija numatė skirti apie 1,1 mln. Lt.
„Pašiltintos“ kėdės
Labiausiai sunerimti turėtų su energetika susijusių įmonių vadovai. „Valstiečių laikraštis“ primena, kad 2009 m. kovą iš „Leo LT“ atsistatydinusiam valdybos pirmininkui Gintautui Mažeikai priklausė net 240 tūkst. Lt išeitinė išmoka, bet, kilus ažiotažui, jos atsisakė. Panašaus dydžio išmokos neatsisakė G.Mažeikos pirmtakas Rymantas Juozaitis.
Ypač didelis skandalas kilo po to, kai už 5 mėnesių darbą „Leo LT“ valdyboje Sauliui Spėčiui ir Daliui Šulgai buvo skirtos po 180 tūkst. Lt išeitinės išmokos. Vėliau aiškinta, kad 6 mėnesių komensacijos buvo numatytos darbo sutartyse. Esą mainais už 6 mėnesių išmoką jie įsipareigojo pusmetį nedirbti panašaus darbo, t. y. nekonkuruoti energetikoje.
Pasak Visagino atominės elektrinės (VAE) generalinio direktoriaus Rimanto Vaitkaus, panašių punktų nėra tarp įmonės ir vadovų sudarytose darbo sutartyse. „Darbo sutartyse numatytos sąlygos yra konfidencialaus pobūdžio informacija, tačiau norėčiau paminėti, kad jokių specialių išeitinių sąlygų aukščiausiojo lygio vadovams nėra“, – aiškino R.Vaitkus. Visa tai svarbu VAE, nes ji pavaldi Ūkio ministerijai, kuri žadama socialdemokratams, be to, VAE likimas neaiškus.
Atsitvėrė tylos siena
Naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos gyventojai nepritarė referendumu, todėl VAE gali būti visiškai likviduota, o išeitines išmokas gaus dešimtys darbuotojų. R.Vaitkaus atlyginimas – apie 20 tūkst. Lt. Jei jis būtų atleistas iš VAE vadovo pareigų, gautų apie 100 tūkst. Lt išeitinę išmoką.
„VAE yra atsakinga ne tik už naujos atominės elektrinės projekto vystymą, bet ir už bendrovės dukterinių įmonių veiklos koordinavimą, tad jos veikla, visi darbai tęsiami, – sakė R.Vaitkus, vis dar tikintis likti poste. – Taigi, ir mano, kaip vadovo, pagrindinis uždavinys šiuo metu yra užtikrinti efektyvų įmonės darbą, o ne svarstyti apie galimą pasitraukimą. Juolab kad bendrovės vadovo paskyrimas ir atleidimas yra klausimai, kuriuos sprendžia įmonės valdyba.“
VAE valdyboje yra ne tik R.Vaitkus, bet ir politinio pasitikėjimo pareigūnai – Ūkio ministerijos viceministras Adomas Ąžuolas Audickas, Finansų ministerijos viceministras Aloyzas Vitkauskas bei A.Kubiliaus patarėjas Kęstutis Škiudas. Visi trys jie bus atšaukti iš valdybos, kai tik bus suformuota nauja Ūkio ministerijos vadovybė.
Su vadovo kėde gali atsisveikinti ir AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, bet įmonės atstovai nekomentuoja galimų permainų. „Norėtume priminti, kad AB „Klaipėdos nafta“ yra „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržos narys, kuriam taikomos griežtos informacijos atskleidimo ir sklaidos taisyklės“, – aiškino bendrovės Komunikacijos vadovė Indrė Milinienė.
Atsirūgsta teismuose
Naujajai valdžiai sudėtingiausia bus atsikratyti tų įstaigų ir organizacijų vadovų, kurie nuo 2008 m. senosios valdžios buvo įdarbinti laikantis įstatymų, laimėję konkursus darbo vietoms užimti. Neabejotinai kai kurie atleistieji sieks grįžti į tarnybą per teismus. Taip socialinės apsaugos ir darbo ministro konservatoriaus Rimanto Jono Dagio 2009 m. kovą iš Darbo biržos vadovo pareigų atleistas Vidas Šlekaitis, institucijai vadovavęs net 18 metų, tik prieš metus teisme įrodė, jog buvo atleistas neteisėtai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu V.Šlekaičiui buvo priteista beveik trečdalio milijono litų kompensacija (283,5 tūkst. Lt) už „priverstinai nedirbtą laikotarpį“.
Biudžetui atsirūgo ir Vidaus reikalų ministerijai vadovavusio Raimundo Palaičio veiksmai, kai jis neteisėtai atleido Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotoją Vytautą Giržadą. Teismas buvusiam pareigūnui priteisė beveik 60 tūkst. Lt turtinės ir neturtinės žalos. R.Palaičio dėka valstybė turėjo išmokėti 208,5 tūkst. Lt žalą iš Valstybės tarnybos departamento vadovo pareigų atleistam Osvaldui Šarmavičiui.
Dažnai į šiltas kėdes bandoma susodinti saviškius, reorganizuojant įstaigas, bet ir čia neretai prasilenkiama su teise. Taip pertvarkant Žuvininkystės tarnybą kai kurie atleisti darbuotojai jau laimėjo teismus ir prisiteisė maždaug 200 tūkst. Lt kompensacijas
Gediminas STANIŠAUSKAS
