išeitinės išmokos

Darbo kodeksas numato, kad paliekant darbą sulaukus pensijos, žmogui mokama dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Tačiau dalis viešojo sektoriaus darbuotojų jos negauna, nors kiti gali mėgautis išskirtinėmis privilegijomis – gauti išeitinių daugiau už kur kas mažesnį darbo stažą. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė keliems įstatymų pataisų projektams, kuriuos galutinai priėmus kai kurie darbuotojai galės gauti papildomas išeitines išmokas.

Šią savaitę, nuo rugpjūčio 1 dienos, Lietuvos darbo kodeksas (DK) pasipildys gana skubiais naujais pakeitimais, kuriuos Seimas patvirtino gegužės pabaigoje. Iš pirmo žvilgsnio jie teatrodo redakcinio pobūdžio, tačiau nauji papildymai padės išspręsti ne vieną darbuotojo ir darbdavio ginčą, kylantį dėl skirtingo DK interpretavimo.

Seimo narių išeitinėms išmokoms reikės 2,9 mln. Lt, tačiau dar labiau biudžetą patuštins valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų kaita. Naujoji koalicija mažiausiai džiugina biudžetinių įstaigų ir valstybės kontroliuojamų įmonių vadovus. Vyriausybei priklauso apie 1 000 įstaigų ir organizacijų, tad tikėtina, kad svarbiausių iš jų vadovai neišvengiamai keisis. Traukiasi savo noru Vyriausybei yra pavaldžios 14, ministerijoms – 98 įstaigos.

Seimo finansininkai jau suskaičiavo, kiek valstybei kainuos būsimi pokyčiai parlamento rūmuose. Į naująjį Seimą nepatekusių parlamentarų išeitinėms išmokoms ir su jomis susijusiems mokesčiams prireiks 2,9 mln. litų. Tačiau dar per milijoną prireiks po rinkimų už borto likusių  politikų padėjėjams ir patarėjams. Apie tai Balsas.lt jau rašė.

Nuo spalio 14-osios dalį Seimo kėdžių užims naujokai, o neperrinktiems šios kadencijos parlamentarams bus išmokėtos tūkstantinės sumos. Kiek valstybė skiria jiems „naujo gyvenimo pradžiai“ ir kiek apskritai kainuoja Seimo rinkimai? Pasitraukiantiesiems – tūkstantinės kompensacijos „Manau, kad turime tik dalį sumos, kurios prireiks“, – sakė Seimo kancleris Jonas Milerius. Portalui Balsas.