Atlikusi Valdovų rūmų statybų auditą, LR valstybės kontrolė nustatė, kad iš viso šių rūmų atstatymo darbų rangovui TŪB „Vilniaus papėdė“ konsorciumui užsakovas VĮ „Vilniaus pilių direkcija“ pervedė 232,194 mln. Lt.
Ekonomika.lt paskaičiavo, kad per devynis statybų metus 2001-2009 m. Valdovų rūmų atstatymui panaudota apie 213 mln. Lt, iš jų 70 proc. arba apie 163 mln. Lt pervesta už statybos montavimo darbus atsakingai AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST). (Prezidento Algirdo Brazausko brolis Gerardas Brazauskas neoficialiai laikomas vienu PST savininkų.)
Archeologinių, architektūrinių tyrinėjimo darbų, kurių daugiausia atliko VšĮ „Pilių tyrimo centras“, vertė – apie 20,5 mln. Lt.
Už rūmų atkūrimo projektą atsakinga trečioji konsorciumo narė „Projektavimo ir restauravimo institutas“ už projektavimo darbus gavo apie 16,4 mln. Lt.
„Geostatyba“ atliko pamatų montavimo darbus, kurie Valstybės kontrolės ataskaitoje apibūdinami kaip „kiti darbai“. Visi jie įvertinti 3,9 mln. Lt.
„Vilniaus pilių direkcijai“ už dalyvavimą projekte sumokėta apie 8,6 mln. Lt.
Daiva Bakutienė, Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktorė, teigė negalinti tiksliai pasakyti, kiek kuri bendrovė realiai gavo pinigų.
„Mes neturime viso subrangovų, kuriuos samdė PST ar kitos konsorciumo dalyvės, sąrašo, todėl tikslių sumų, kas kiek uždirbo, nežinom“, – aiškina ji.
Daug pinigų – daug vargo skaičiuoti
Dalė Bernotaitienė, PST Finansų direktorė, portalui Ekonomika.lt teigė neturinti kada imtis papildomo darbo – paskaičiuoti, kiek per 10 metų PST ir jos subrangovai gavo pajamų iš Valdovų rūmų statybų.
„Kiek kuriam subrangovui sumokėjom, aš nepasakysiu, nes per dešimtmetį jų susidarė apie 100“, – sakė D. Bernotaitienė.
Laikinai „Vilniaus pilių direkcijos“ direktoriaus pareigas einantis Vytautas Povilaitis sako, kad panaudotus 232,2 mln. Lt direkcija pervedė TŪB „Vilniaus papėdė“, o ji šiuos pinigus paskirstė 4 konsorciumo narėms.
Statybos be stabdžių
Valstybės kontrolės tyrimo duomenimis, už rūmų atstatymo darbus „Vilniaus pilių direkcija“ mokėjo pagal didesnius restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.
Tai lėmė, kad vietoj planuotų 114 mln. Lt jau išleista apie 232,2 mln. Lt. Nors skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nereikalavo pagrįsti statybų biudžeto viršijimo. Jeigu nebus imtąsi jokių priemonių, visas Valdovų rūmų atstatymo projektas kainuos apie 367 mln. Lt. Auditoriai pabrėžia, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.
Dėl galimo turto iššvaistymo Valstybės kontrolė audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.
Anot D. Bakutienės, Seime svarstant Valdovų rūmų statybų klausimą Valstybės kontrolės auditoriai rekomendavo peržiūrėti rangos sutartį bei darbų įkainius. Ji teigė, jog naujasis kultūros ministras pažadėjo peržiūrėti šių įtartinų statybų sąmatą.
Valdovų rūmų atkūrimo idėją 2000 m. įteisino Seimas, priėmęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymą, kuriame numatyta Valdovų rūmus atkurti iki 2009 m., panaudojant lėšas iš valstybės biudžeto ir Valdovų rūmų paramos fondo.
Valdovų rūmų atstatymo darbų užsakovo funkcijas Kultūros ministerija pavedė valstybinei įmonei „Vilniaus pilių direkcija“.
Eglė KIJAUSKIENĖ
A. Gelūnas neatmeta versijos, kad Valdovų rūmų statyba buvo vilkinama tyčia
