Apie tai V. Benkunskas pranešė antradienį.
„Yra praėję visi terminai, kada šito pastato savininkai turėjo nugriauti šitą statinį po teismo sprendimo. Spalio 18 dieną suėjo šita data. Dabar valstybė turi teisę ir tuo pačiu labai didelę pareigą pasirūpinti, kad šitas „šnipų taškas“, kuris buvo kuriamas, kad turėtume akivaizdžiai „šnipų namus“ Vilniuje, būtų nugriautas“, – spaudos konferencijoje sakė Vilniaus vicemeras.
„Šiandien aš kreipiausi į Statybų inspekciją, kad ji nieko nedelsdama išsiimtų teismo pavedimą ir pradėtų statybos rangos darbus nugriaunant šitą statinį“, – pranešė jis.
Anot vicemero, balandį teismas priėmė sprendimą, kuriame konstatuota, kad statybos leidimas šiam statiniui išduotas neteisėtai ir objektas turi būti nugriautas.
„Duotas pusės metų terminas savininkams, viešajai įstaigai, padaryti griovimo darbus, bet niekas nėra padaryta. Dėl to miestas imasi iniciatyvos per Statybų inspekciją šitą savavališką statybą likviduoti patiems“, – kalbėjo V. Bekunskas.
„Sprendimas pripažinti neteistu išduotą statybos leidimą šitai įstaigai yra įsiteisinęs, lygiai taip pat yra baigtos visos bylos dėl nugriovimo terminų. Ir šiandieną belieka tik valstybei ryžtingai priimti sprendimus ir tą pastatą nugriauti“, – pabrėžė Vilniaus Valdas Benkunskas.
Maskvos namai minimi VSD ir AOTD grėsmių ataskaitoje
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas priminė, kad 2017 metais Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių ataskaitoje buvo minima, kad Maskvos namų perspektyvos turi didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių, politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas.
„2017 metais jiems nebuvo pavykę to instrumento sukurti, bet šiandien einam link to, kad net ir simbolio bandymo sukurti nebeliks“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Rusiško pasaulio idėjų populiarinimas ir tam tikros mūsų visuomenės dalies įtraukimas, anot L. Kasčiūno, koreliuoja su nusivylimu demokratija Lietuvoje, su nepasitikėjimu valstybės institucijomis, Vladimiro Putino ar Kremliaus režimo tam tikrų veiksmų pateisinimu.
„Yra labai aiški koreliacija tarp tam tikrų kultūrinės priklausomybės rusiškajam pasauliui <…> ir ryšio su geopolitiniais žmonių apsisprendimais, geopolitine žmonių orientacija. Bet koks objektas, kuris turi pretenzijų ir ambicijų skleisti rusiškąjį pasaulį mūsų valstybėje, turi būti užkardomas, ir tikrai gerai, kad mes neturime tokių objektų Lietuvoje“, – tvirtino jis.
Kasčiūnas: ryšių plėtra su Rusija yra rizika nacionaliniam saugumui
Kalbėdamas apie verslo ir politikos ryšį L. Kasčiūnas pažymėjo, kad plėtra ryšių su Rusija yra didžiulė rizika Lietuvos nacionaliniam saugumui: „O būtent į tai būtų orientuoti Maskvos namai“.
„Matymas akivaizdžių faktų, kad mūsų verslininkai-politikai nesugeba atsikratyti verslo ryšių kur nors Rusijoje akivaizdžiai liudija, kad jie savotiškai yra pažeidžiami, priklausomi, ir galų gale, neatlaiko bet kokios kritikos ta prasme, kai mes su šalimi agresore aiškiai esame nusistatę savo valstybės principus.
Ir dar priminsiu, kad esame pripažinę Seime Rusiją kaip terorizmą remiančią valstybe. Tai mums kaip tik reikia galvoti ne apie kažkokių verslo ryšių plėtrą šiuo atveju, o kaip tuos ryšius užkardyti, nes tie ryšiai kaip tik daro mus labiau pažeidžiamus“, – aiškino jis.
