„Dėl man sunkiai suprantamų priežasčių tie santykiai apgailėtinai atšalo, taip pat ir vyriausybiniu lygiu, vieni kitų nebevadiname strateginiais partneriais, kokiais jau buvome, – sakė V.Adamkus. – Nebėra nuostatos, kad štai Rytų Europos regione Lietuva ir Lenkija yra lygios partnerės, tarptautinėje politikoje dalyvauja viena kitą remdamos, valstybių vadovai artimai bendrauja spręsdami klausimus, kurie rūpi visam Rytų Europos regionui.“
Pasak V.Adamkaus, sprendžiant valstybių nesutarimus dėl lenkiškų pavardžių rašybos ar vietovardžių, svarbu rasti kompromisą, kuris „nepažeidžia tautos laisvės principų“. Jis svarstė, kad asmens dokumentuose lenkiškus vardus ir pavardes būtų galima originalo kalba įrašyti kitame puslapyje.
Jis sakė esamą Lietuvos ir Lenkijos santykių situaciją neseniai aptaręs su Lietuvoje besilankiusiu buvusiu Lenkijos prezidentu Aleksandru Kwasniewskiu. Pasak V.Adamkaus, nors diskutuodami apie lietuvių ir lenkų santykių problemas prezidentai nerado atsakymo, kaip šalių santykius būtų galima pagerinti, jis išreiškė viltį, kad Lietuva ras būdų vėl suartėti su Lenkija.
Pastaraisiais metais Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra atšalę. Daugiau nei prieš metus Lenkijoje pasikeitus valdančiajai partijai dar nebuvo susirinkusi Lietuvos ir Lenkijos Seimų parlamentinė asamblėja, prezidentė Dalia Grybauskaitė su naujuoju Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda dvišalio pokalbio susitiko tik šių metų rugpjūčio pabaigoje per vizitą Kroatijoje.
