Premjeras Andrius Kubilius, susipažinęs su vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta informacija, reikalauja, kad ministras „ištaisytų klaidas“ ir grąžintų į darbą atleistus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Ministras to daryti neketina. Politologai svarsto, ar gali žlugti valdančioji koalicija.
Premjeras reikalauja pasitaisyti
A. Kubilius žurnalistams pirmadienį sakė, kad jo susirašinėjimai su VSD ir R. Palaičiu yra įslaptinti. Jis taip pat pažymėjo šioje informacijoje nematantis nieko, ką derėtų slėpti nuo visuomenės. VSD taip pat teko kritikos – esą ši žinyba neranda pusiausvyros tarp savo darbo metodų apsaugos ir visuomenės teisės žinoti, ir „nereikia pridaryti paslapčių ten, kur jų nėra“.
Jis paragino R. Palaitį „taisyti klaidas“ ir grąžinti FNTT vadovus į darbą, kol to nepadarė teismas. Paklaustas, ar pasitiki R. Palaičiu, premjeras teigė laukiantis jo sprendimo dėl „klaidų ištaisymo“.
Premjeras FNTT istorijoje teigė įžvelgęs tiek R. Palaičio, tiek savo paties klaidų. Tiesa, savo klaida A. Kubilius vadino nepajėgimą sulaikyti R. Palaičio.
Premjeras tvirtino, esą jam pateikta medžiaga grįsta tik poligrafo tyrimais – kitos informacijos apie galimą FNTT vadovų nepatikimumą esą nei VSD, nei R. Palaitis nepateikė.
I. Degutienė: pareigūnai turi dirbti toliau
Seimo pirmininkė Irena Degutienė pritaria premjero Andriaus Kubiliaus pozicijai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai turi būti grąžinti į pareigas.
Seimo pirmininkė taip pat pabrėžia, kad buvusių FNTT vadovų kaltė yra teisiškai neįrodyta, o ir pats vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, kaip ir dauguma visuomenės, jų vadovaujamos institucijos darbą vertino gerai.
Pats prezidentės Dalios Grybauskaitės remiamas R. Palaitis atkerta, kad FNTT vadovai yra atleisti kaip netekę teisės dirbti su slapta informacija ir į darbą grąžinti nebus, nes tai prieštarautų įstatymui. „Jie turėjo galimybę pasitikrinti, ar jie turi teisę gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Jie, įvairiai manevruodami, išvengė pakartotino tokio patikrinimo. Teko juos atleisti kaip neturinčius teisės dirbti su slapta informacija. Kad galėtų iš naujo pradėti darbą, jie turėtų iš naujo tokį pažymėjimą gauti ir pradėti visą procedūrą nuo pradžių“, – aiškina R. Palaitis.
Jis teigia, kad nenusileis vien tam, kad išsaugotų valdančiąją koaliciją.
Įtampa auga
„Dabar bus ieškoma būtų, kaip su pakelta galva palikti tą priešpriešą, kuri atsirado ir didėja“, – sako politologas Antanas Kulakauskas. Pasak jo, tiek vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, tiek prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicijos nėra populiarios, o besitęsianti kova silpnina valdančiąją koaliciją.
„Ne taip jau lengva ir paaiškinti visuomenei visą šią situaciją bei sklindančius triukšmus. Bendrąja prasme aišku tiek, kad ši kova kelia didelę įtampą valdančiojoje koalicijoje. Pastarasis premjero A. Kubiliaus reikalavimas grąžinti atleistus FNTT vadovus į darbą kaip tik apie tai ir byloja. Jei Liberalų ir Centro Sąjungai (LiCS) atstovaujantis R. Palaitis dabar su tuo sutiktų, jam beliktų vienas logiškas žingsnis – atsistatydinti“, – mano politologas.
Pasak A. Kulakausko, nėra akivaizdu, kad bent viena iš pusių būtų pasiruošusi iki galo provokuoti valdančiosios koalicijos griūtį, bet ir nusileisti visiems būtų skausminga – būtent dėl jau šį rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. „Prieš rinkimus visi demonstruoja stiprybę, bet visuomenės opinijos prasme liberalcentristų pozicijos nėra pačios stipriausios ir A. Kubilius tai supranta. Tačiau ir jo situacija būtų kebli, jei pasitrauktų liberalcentristai. Nebent Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gautų Lietuvos socialdemokratų paramą ir pasikeitę vaidmenimis dirbtų taip, kaip praėjusios kadencijos metu, kai patys rėmė Gedimino Kirkilo vyriausybę. Tikimybė, kad bent viena opozicinė partija dabar oficialiai įsilietų į valdančiąją koaliciją – minimali“, – sakė jis.
Prezidentės pozicija irgi vertintina dvejopai, nes žiniasklaida taip pat pateikia skirtingas jos interpretacijas. Vieniems ji tiesiog principinga procedūrų gerbėja, kuri pasitiki slaptosiomis Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymomis, o kitiems atrodo, kad ji tiesiog vaikosi reitingų ir taikosi į sąjungą su būsimąja koalicija.
„Čia sunku pasakyti, nes viešoji nuomonė, atrodo, labiau palaiko atleistus FNTT pareigūnus, nei priešingą pusę, tad ir prezidentės padėtis čia nėra labai tvirta“, – pabrėžia A. Kulakauskas.
Liūdniausia, anot A. Kulakausko, yra tai, kad politikų santykiuose su teisėsauga ir jėgos struktūromis nematyti pažangos, palyginti su 2006 metais, po pulkininko Vytauto Pociūno ligi šiol neištirtos žūties, driokstelėjusio VSD skandalo situacija. „Pažanga yra tada, kai tarnybas įmanoma kontroliuoti demokratinės valstybės principais. Kol kas buvo vykdyti asmeniniai pakeitimai ir kiekvienas, kas galėjo juos vykdyti, tikėjosi, kad dabar ta ar kita tarnyba dirbs jam“, – pastebėjo politologas.
Vargu ar išsivaikščios
Politikos tyrimų ir analizės instituto direktorius Marius Ulozas nemano, kad koalicija būtų aukojama dėl šių nesutarimų. „Dviejų valstybės institucijų konfliktą per pastarąsias dienas labai pakurstė politikai. Valdančiųjų konservatorių ir liberalcentristų retorika vieni kitų atžvilgiu vis griežtėja ir premjeras A. Kubiliaus sau leido nurodinėti ministrui R. Palaičiui „taisyti“ klaidas, o tai reiškia prisipažinti klydus ir pripažinti, kad LIC pralaimi šią politinę kovą.
Vis dėlto, mažai tikėtina, kad koalicijos partnerių nesutarimai sugriautų koaliciją, nes tiesiog niekas nėra pasiruošęs priešlaikiniams rinkimams. Tiesa, kai kurios partijos gali pradėti spekuliuoti priešlaikinių rinkimų tema.
Manau, šioje situacijoje daugiau negu Liberalų sąjūdžio vadovo E. Masiulio bandymai nuraminti koalicijos partnerius, padėtį nulems prezidentės pozicija. Ji jau praėjusią savaitę gan kandžiai atsiliepė apie jau buvusių FNTT vadovų veiklą, artimumą konservatoriams bei jų viešą savigyną pavadino politikavimu.
Priklausomai nuo prezidentės pozicijos, yra du galimi scenarijai – po apsižodžiavimų situacija nurimsta, FNTT vadovai į savo pozicijas negrįžta. Jie, aišku, dėl to kovos teisme, bet į pareigas galėtų sugrįžti jau tik po rinkimų. Kita vertus, ministro R. Palaičio padėtį šį savaitgalį labai apsunkino girtų policininkų siautėjimas šalyje. Todėl galimas ir tas scenarijus, kad kris ministro galva, nors formaliai dėl kitos priežasties“, – sako jis.
Taip pat skaitykite:
R. Palaitis: dėl slaptos informacijos viešinimo netekome milijardo
