Seimas atmetė siūlymą uždrausti bet kokį fizinį ar psichologinį smurtą prieš nepilnamečius, įskaitant ir bausmes, kurių kartais griebiasi tėvai.
Parlamentarams nedrįsus pritarti draudimui prieš vaikus naudoti smurtą, labiausiai įsiminė tautos išrinktų Seimo narių argumentai. Krikščionys demokratai aiškino, kad beržinės košės nedraudžianti net Biblija ir fizines vaikų bausmes vadino savotišku kultūriniu paveldu. Jiems oponavusieji tokiu atveju siūlė saugotinu tautos tradicijų paveldu laikyti ir moterų mušimą bei priminė liaudišką „išmintį" apie iš meilės arba profilaktiškai (dėl paklusnumo) vyrų mušamas žmonas.
Argumentai apie prievartos ir smūgių atoveiksmį Seimo narių neįtikino - dauguma parlamentarų vis dėlto nedrįso uždrausti bet kokio smurto prieš nepilnamečius, įskaitant ir fizinių bausmių, kurių kartais griebiasi tėvai. Seimas atmetė tai numatančias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. „Šiaurės rytai" kalbino biržiečius, norėdami įsitikinti, ar Seimas tikrai yra visuomenės veidrodis. Apie suaugusiųjų nuostatas teirautasi ir pačių vaikų.
Suaugusiųjų silpnumo išraiška
„Aš neužaugau negavusi į kailį, esu ir savo mergaitėms uždavusi, tačiau manau, kad tai nėra auklėjimo priemonė, o tik mūsų, suaugusiųjų, silpnumo išraiška.
Juk smurtas gimdo smurtą", - sako kultūros darbuotoja, rajono etnografinių ansamblių vadovė, trijų dukrų mama Laima Aukštuolienė.
Ji pripažįsta, kad lengvas mylinčių tėvų kepštelėjimas atžalos nei psichologiškai, nei fiziškai nesužalos, tačiau smarkų mušimą patyręs vaikas vėliau pats gali smurtauti prieš draugus ir artimuosius.
„Jei vaikystėje patys tą patyrėme, nereiškia, kad taip turime elgtis ir su savo vaikais ", - mano L. Aukštuolienė.
Padėkotų tėvui už vaikystėje karštą kailį
39 metų Nomeda Grigaliūnienė atrodo labai jaunatviškai, nors vyriausiajai jos dukrai Almedai netrukus bus dvidešimt. Mergaitė dabar gyvena Amerikoje ir su mama kalbasi dažniau nei tuomet, kai jos buvo arti viena kitos. Nomedos ir jos gražuolės dukros (pamenate laikraščius pardavinėjusios mergaitės su varna ant peties nuotrauką?) gyvenimai - paliudijimas, kad fizinis ir dvasinis atstumai gali būti atvirkščiai proporcingi dydžiai.
Vyriausiąją dukrą sunkiai auginusi Nomeda Biržuose dabar gyvena su dviem mažosiomis dukrelėmis - pirmoke Marija ir keturmete Viktorija. Moters gyvenimas ir dabar nelengvas, tačiau ji to stengiasi neparodyti.
Mažosios Nomedos dukros auga be tėčio kaip ir jų vyresnioji sesuo Almeda.
Mergaičių auklėjimu besirūpinanti mama sako, kad jos vaikams beržinės košės kartais paragauti tenka.
„Vaikystėje ir pati esu į kailį gavusi, tačiau tėvui, jei jis būtų gyvas, už tai tik padėkočiau. Manau, kad kailį jis man 1 ar 2 klasėje iškaršė tikrai pelnytai", - sako moteris. Ar teko patirti vyrų smurtą jau būnant žmona ir motina, Nomeda sako nenorinti kalbėti.
„Tai girtų vyrų beprotybė", - atsidūsta graži moteris, už kurios pečių - sudėtingas ir ne kiekvienam pakeliamas gyvenimas.
Nomeda teigia, kad vaikams tikrai reikia bausmių, o tuo dar labiau įsitikinusi, kai jos pirmokės Marijos mokytoja susirinkime pasakojo, kaip pedagogei sunku suvaldyti mokinukus.
„Vaikai turi žinoti, kas yra tvarka. Pavyzdžiui, mokytoja ateina į klasę, o vaikai į ją visai nekreipia dėmesio - vieni žiūri pro langą, kiti dar kažkur. O kaip mokytojai juos suvaldyti? Kaip priversti klausytis, jei ant vaiko negalima nei šaukti, nei ausies nusukti?" - pirmokų mokytoją užjaučia Nomeda.
Moterų ir pavaldinių neluptų?
Parduotuvėje „Bikuva" ketvirtadienį šeimininkavę du vyrai - vadovas Albertas Drevinskas ir darbuotojas Bonaventūras Četvergas - buvo linkę pripažinti fizinių bausmių vaikams naudą.
„Man sunkiai suvokiama, kaip galima auklėti be bausmių", - prisipažįsta septyniolikmečio sūnaus tėtis A. Drevinskas.
Pasiteiravus, ar nebūtų gerai įteisinus ir fizinį žmonų auklėjimą, kad šios būtų klusnesnės ir vyrus labiau gerbtų, parduotuvės vadovas ėmė juoktis ir tuoj pat pridūrė: „Tai neįmanoma - drįsęs pakelti ranką prieš žmoną, užsitrauksi nemalonę visam gyvenimui".
Paklausus, o ar iš tėvų patirtų smūgių visą gyvenimą neprisimins vaikai, vyrai susimąstė. Bet netrukus prabilęs trijų vaikų tėtis Bonaventūras užtikrino, kad vaikus auklėti būtina - antraip jie galintys pradėti elgtis taip, kaip kai kurių užsieniečių vaikai.
„Vaikai turi žinoti, kad ant sienos kabo žabynė. Kitaip jie nesupras, kas yra drausmė", - įsitikinęs jaunas vyras.
O ar rykštelė nepraverstų darbdaviams, norintiems paauklėti, pavyzdžiui, jaunus specialistus, kad šie greičiau prie tvarkos įprastų ir geriau dirbtų? Gal ir darbovietėse būtų gerai kur nors matomoje vietoje žabynę pakabinti?
Abu „Butekos" vyrai gardžiai juokiasi.
„Yra čia bokso pirštinės", - užtikrina humoro jausmo niekada nepritrūkstantis Bonaventūras.
Mušantieji vaikus klysta
Julija Jankauskaitė ir Karolina Jakštaitė sako esančios likimo draugės - joms abiem po vienuolika metų, abi „Aušros" penktokės, klasės ir suolo draugės. Ir abi gyvena tik su mamytėmis.
Julija turi aštuoniolikmetę sesę, o Karolina mamai yra vienintelis vaikas.
Mergaitės sutartinai tvirtina, kad namuose jų niekas nemuša ir jos pačios prieš savo vaikus niekada rankos nekelsiančios.
„Pakalbėsiu psichologiškai - yra būdų kitaip auklėti vaikus. Pavyzdžiui, apriboti laiką prie kompiuterio, kurį laiką neleisti naudotis mobiliuoju telefonu ir panašiai", - dėsto Julija.
„Aš esu labai geras vaikas ir manau, kad mano vaikai bus geri", - sako neįtikėtinai komunikabili vienuolikmetė, prieš pokalbį labai mandagiai paprašiusi korespondentės pasakyti savo pavardę ir prisipažinusi, kad jai labai patinka duoti interviu.
Julija įsitikinusi, kad bausmės negali padaryti vaiko darbštesnio: „Mano mamos vaikystėje niekas nemušė. Ji našlaitė, tačiau buvo darbšti, visiems padėdavo ir užaugo labai geras žmogus".
„Jei suaugusiems atrodo, kad nuo mušimo vaikui bus geriau, jie labai klysta. Nuo mušimo žmogaus gerumas tikrai nepriklauso. O juk būna, kad vyras muša žmoną ir dar vaiką prie to paties. Ir galvoja, kad abu auklėja", - baisisi Karolina. Ji teigia negalinti įsivaizduoti, kaip mama galėtų leisti kam nors mušti savo vaiką.
Julija pažįsta vaikų, kuriuos namie muša artimieji. Ji nenori sakyti ir girtos mamos „auklėjamos" draugės vardo, kad jai nebūtų skaudu. Mergaitė sako negalinti pamiršti apsilankymo vaikų namuose, kur dirba jos mama. Julija matė, kaip labai graži lėlė - puikiais rūbais ir ilgais nuostabiais plaukais - vieno vaiko buvo išrengta, o jos gražieji plaukai - nuplėšti.
„Gal tas vaikas matė, kaip namie tėtis elgiasi su mama?" - svarstė vienuolikmetė.
Abi mergaitės džiaugiasi mokykloje turinčios puikią auklėtoją Vilmą Gailiūnienę ir labai geras mamas.
Julija sako su mama dalyvaujanti evangelikų reformatų bažnyčios renginiuose, per didžiąsias šventes visada einanti į pamaldas.
„O mes su mama į katalikų bažnyčią einame kiekvieną sekmadienį", - atsiliepia Karolina. Ir priduria: „Dievas tikrai yra, tik ne visada pildo mūsų norus".
„O kiek būna Dievo ženklų ir stebuklų..." - mąsliai kalba Julija.
Jai pritaria draugė. Abi mergaitės sutaria, kad Dievas negali pildyti visų norų, nes šie yra ne visada protingi.
„Mes abu mušam mamą"
Saulėtą pavakarį Kęstučio gatve žingsniuoja pagyvenusi moteris ir žaislais nešina 5 - 6 metų mergaitė.
Pasiteiravus, ar močiutė lupa savo anūkę, moteris atsakė, kad tai ne jos anūkė, bet iš vaikų darželio namo lydimas kaimynų vaikas.
„Vaikų mušti jokiu būdu negalima. Aš pati užauginau dvi dukras, kurių mušti nedrįsau. Mergaitės užaugo labai geros", - sakė moteris.
„O mano mamytę muša tėvelis, aš jam padedu. Mes abu mušam mamytę", - staiga išpyškino žaislus glėbyje spaudusi mažylė.
Alfreda Gudienė
