Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pasveikino autoritarinio Baltarusijos režimo sprendimą leisti įregistruoti opozicinį judėjimą ir pažymėjo, kad tai padės gerinti Minsko santykius su Vakarais.
„Lietuva sveikina tokį Baltarusijos valdžios žingsnį, kuris prisidės prie tos šalies demokratėjimo ir jos santykių su euroatlantine bendruomene normalizavimo. Tikimės, kad bus sudarytos sąlygos ir kitiems judėjimams ir organizacijoms registruotis ir nevaržomai veikti Baltarusijoje“, - Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas V. Ušackas.
Trečiadienį Baltarusijos teisingumo ministerija įregistravo Aleksandro Milinkevičiaus vadovaujamą judėjimą „Už laisvę“.
Europa Sąjunga Baltarusijos atžvilgiu nuo tarptautinių normų neatitikusių prezidento rinkimų 2006 metais vykdė izoliacinę politiką. Po šių rinkimų 41 Baltarusijos veikėjui, tarp jų - prezidentui Aleksandrui Lukašenkai buvo uždrausta įvažiuoti į ES. Be to, buvo įšaldytos jų sąskaitos Bendrijos šalių bankuose. Baltarusijos pareigūnų sąskaitos ES bankuose kol kas lieka įšaldytos.
Minsko ir Briuselio santykiai šiek tiek atšilo nuo rugpjūčio, kai Baltarusija paleido mažiausiai tris politiniais kaliniais laikomus asmenis ir iki šiol nepripažino separatistinių Gruzijos regionų - Abchazijos ir Pietų Osetijos - nepriklausomybės, kaip pageidavo Rusija.
Baltarusijos opozicinėms partijoms per rugsėjį vykusius rinkimus, kurie buvo laikomi šios šalies demokratijos išbandymu, nepavyko laimėti nė vienos vietos parlamente. Visos 110 vietų atiteko autokratinio prezidento A.Lukašenkos šalininkams. Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) paskelbė, kad Baltarusijoje vykę parlamento rinkimai neatitiko Vakarų standartų.
Tačiau spalio viduryje ES sutiko šešiems mėnesiams sustabdyti draudimą atvykti į Bendriją Baltarusijos prezidentui A. Lukašenkai ir kitiems šios šalies pareigūnams.
Pastaruoju metu Baltarusijos klausimus vis dažniau bandoma įtraukti į ES darbotvarkę svarstant jos priartinimo prie Vakarų problemas.
Lietuva santykiuose su Baltarusija balansuoja tarp kritinio ir pragmatinio dialogo, kurį, viena vertus, diktuoja griežta ES pozicija autoritarinio prezidento A. Lukašenkos ir demokratijos padėties toje šalyje atžvilgiu, kita vertus - artima kaimynystė ir bendra 679 kilometrų siena.
