„Bus kalbama apie žemės ūkio mokesčių klausimus“, - BNS sakė V.Pranckiečio patarėja Justina Jurevičiūtė.
J. Sviderskis BNS sakė, jog žemės ūkio bendrovės nenori pokyčių, ypač pelno apmokestinimo didinimo, nes jo uždirbama nedaug. Be to, nenorima, kad būtų mažinama lengvata degalams.
„Pelno mokesčio mokame ne 15 proc., o 5 proc. Klausimas, iš kur mes sumokėsime tuos 15 proc. Užpernai gyvulininkystė baigė su 0,6 proc. nuostoliu, o pridėjus augalininkystę, išėjo nulis procento pelno. Pernai gavome pelno 1,6 procento“, - kalbėjo J.Sviderskis.
Panašią poziciją birželio pabaigoje finansų ministrui Viliui Šapokai buvo išsakę ir Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų sąjunga, Grūdų augintojų asociacijos ir Pieno gamintojų asociacijos atstovai.
Vyriausybė siūlo nuo 2018 metų žemės ūkio apmokestinimą suvienodinti su kitais sektoriais, atsisakant išskirtinių pelno ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų. Dabar žemės ūkio įmonių pelnas apmokestinamas 5 proc., žemdirbių pajamos neapmokestinamos, jei jie nėra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai (jų pajamos per 12 mėnesių neviršija 45 tūkst. eurų).
Vyriausybė siūlo žemės ūkio įmonių pelną apmokestinti bendra tvarka, priklausomai nuo įmonės dydžio. 5 proc. tarifas toliau būtų taikomas smulkioms įmonėms (metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius - iki 10) ir kooperatyvams. Kitos įmonės mokėtų 15 proc. pelno mokestį. Žemdirbių pajamas taip pat ketinama apmokestinti bendra tvarka, įtraukiant jas į naują individualios veiklos progresinio apmokestinimo schemą.
Vyriausybė taip pat ketina siaurinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams - akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangų apie 4 centais. Latvijoje šių degalų akcizo dydis yra 50 eurų, Estijoje - 121 euras už 1 tūkst. litrų.