Lietuvos atstovas Europos Parlamente Vytautas Landsbergis kritikuoja ES Komisijos komunikatą dėl Rytų partnerystės, nes šis dokumentas apeina partnerių saugumo klausimą.
Sausio 20 d. Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete, dalyvaujant ES Komisijos už užsienio reikalus atsakingo generalinio direktorato RELEX vadovui Eneko Landaburu, buvo svarstomas naujasis ES Komisijos komunikatas dėl Rytų partnerystės, kurį Taryba nurodė parengti po Gruzijos karo.
Pasak europarlamentaro, dokumentas parengtas kruopščiai, bet turi rimtą spragą. „Saugumo klausimas toje mūsų Rytų kaimynystės erdvėje yra apeinamas. Europos saugumo ir gynybos politika vos kartą paminėta, šiek tiek paliestas bendras energetinis saugumas, bet nieko neužsimenama apie karinius veiksmus ir grasymus tokiais veiksmais, kai šiais būdais regione vykdoma karinga politika, kurią neseniai matėme“, - kalbėjo V. Landsbergis.
Lietuvos atstovas pabrėžė, kad su tokia spraga dokumentas neatliepia Komisijos prašymo, kuris sekė, kaip rašoma, po „konflikto Gruzijoje“.
„Gal čia Gruzija – tik geografinė vieta, nes iš tikrųjų suprantame, kad tai buvo karas tarp dviejų valstybių mūsų partnerių. Tai reikalautų ypatingo jautrumo, tuo tarpu lydintis pranešimą privačiai parengtas „Rytų partnerystės konteksto“ dokumentas nuo pat pradžių kelia keistą klausimą ir įtaigoja, kad NATO neturi būti daugiau plečiama. Neatsimenu, kad Komisija būtų kada nors taip komentavusi organizacijos, užtikrinančios mūsų saugumą, reikalus. Savo ruožtu, visada suvokdavome, kad saugumas aplinkinėse ES erdvėse – tai ir Europos Sąjungos saugumas. Ar dabar jau suvokiama kitaip?“ - sakė V. Landsbergis.
Generalinis direktorius E. Landaburu atsakydamas teigė, kad Europos Sąjunga negali teikti kaimynams karinio saugumo garantijų, todėl saugumo klausimas dokumente ir nesvarstomas. „Neturime tokių pajėgų. Tai NATO dalykai, į juos nesikišame“, - kalbėjo Komisijos atstovas.
