Gerbiamasis pone ambasadoriau,
Ponios ir ponai,
Dėkoju už suteiktą galimybę kreiptis į Jus gražia ir simboliška proga, kurią šiomis dienomis Lietuva mini kartu su visomis Europos sostinėmis.
Šiandien švenčiame ypatingą -- Europos vienybės ir vienijimosi Jubiliejų. Prieš penkiasdešimt metų Romoje, Vakarų civilizacijos lopšyje, šešios valstybės drąsiai išreiškė savo politinę valią -- sutarė kartu statyti Europos namus. Susitelkusios į vieną kumštį, jos paskelbė dėsiančios pamatus glaudesnei Europos tautų sąjungai. Jos pakvietė ir kitas laisvas Europos tautas prisidėti prie jų pastangų kurti taiką ir gerovę karų nualintame ir padalytame Senajame žemyne.
Pasirašydamos Romos sutartį, jos suteikė ne tik viltį, bet ir toliaregišką viziją, kad vieną dieną visi europiečiai galės džiaugtis laisve, netrukdomai keliauti, prekiauti ir dirbti; galės kurti laisvanorišką Sąjungą, kuri skatins demokratijos ir laisvos rinkos vertybių plėtrą savo kaimynystėje.
Deja, ne visos šalys, pritariančios tiems idealams, nuo pat pradžių galėjo žengti šiuo integracijos keliu. Europą skyrė sienos ir uždangos, o Lietuva, kaip ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys, atsidūrė demokratinio pasaulio užribyje.
Tuo metu, kai Lietuvoje buvo slopinama pasipriešinimo okupacijai kova ir griaunami valstybingumo likučiai, besivienijanti Europa ir Romos sutartis žadino mūsų laisvės ir išsivadavimo viltis. Tikėjome, kad stiprėjanti Europa nepamirš mūsų, ir nepraradome vilties grįžti į darnią jos šeimą.
Amerikos balso radijo bangomis tuomet mus pasiekė Vokietijos kanclerio Konrado Adenauerio pasakyti žodžiai: „Mes negalime kalbėti apie visiškai laisvą Europą, kol žmonės, esantys už geležinės uždangos, netaps laisvi ir neįsilies į šitą bendruomenę. Laikai sunkūs, šis darbas sunkus, bet tai mano misija, ir aš tikiu, kad tai taps mūsų visų misija. Ateis diena, kai mano pažadas išsipildys“.
Šiandien esame kartu ir Europos šeimoje švenčiame penkiasdešimtąjį Europos Sąjungos gimtadienį. Tai įprasmina ilgametes Lietuvos žmonių kančias ir pastangas, per ilgus okupacijos dešimtmečius išsaugotą tikėjimą demokratinėmis vertybėmis ir laisvės byla. Šiandien ne tik esame „teisingame“ Europos žemėlapyje, šiandien jau tikime, kad savo buvimu galime praturtinti ir atnaujinti Europą, papildyti ją naujomis idėjomis, interesais, kūrybingumu bei patirtimi.
Būdami Europos Sąjungos naujokai, galime ne tik didžiuotis savo pasiekimais, bet ir džiaugtis jaunatvišku idealizmu bei entuziazmu, be kurio neįsivaizduoju dinamiškos ir konkurencingos ateities Europos.
Gerbiamieji,
Šiandien Europos Sąjunga stovi prie strateginių pasirinkimų slenksčio. 27 valstybes nares ir kiekvieną dvyliktą pasaulio pilietį vienijanti Europos Sąjunga turi spręsti uždavinius, kurie pareikalaus visų mūsų susitelkimo, jėgų ir kūrybingumo. Globalinė konkurencija, klimato kaita, senkantys energetiniai ištekliai ir naujos grėsmės mūsų visuomenių saugumui skatina ieškoti naujų Sąjungos gyvavimo ir stiprinimo būdų. Šių pokyčių laukia ne tik mūsų šalių piliečiai, bet ir kaimynai, partneriai bei būsimosios Europos Sąjungos narės.
Nereikia toli ieškoti atsakymų į šiuos iššūkius. Romos sutarties kūrėjai suprato, kad tik Europos vienybė gali garantuoti taiką, saugumą ir gerovę karo suskaldytoje Europoje. Šiandien turime atgaivinti šią Europos tėvų kūrėjų dvasią, vėl sugrąžinti vienybės ir solidarumo idealus į mūsų darbus ir širdis. Tai yra raktas į daugelio uždavinių sprendimą.
Tik būdami vieningi galėsime efektyviai konkuruoti, būti politinės ir ekonominės raidos modelis likusiam pasauliui. Susitelkę bendram tikslui, galėsime kurti europinį identitetą ir kartu džiaugtis skirtingomis kultūromis bei tradicijomis. Tikėdami vieninga ir nedalijama Europa, kiekvienam Europos piliečiui padėsime dalyvauti Europos projekte ir džiaugtis jo sėkme. O ateityje – ir Europos kaimynėms, kurios savo reformomis kiekvieną dieną vis labiau savo ateitį sieja su Europos Sąjungą.
Tvirtai tikiu, kad Europos vienijimas nebus baigtas, jei savo rytinių kaimynių nesugebėsime priartinti prie Europos Sąjungos. Europos kaimynystės politika turi skleisti žinią apie stiprią ir į ateitį žvelgiančią Europą. Stabilumo ir saugumo plėtrą turime tęsti ir už Sąjungos sienų. Tai yra ne tik mūsų interesas, bet ir pareiga – užbaigti vieningos Europos projektą.
Gerbiamieji,
Sekmadienį Berlyne, mieste, įkūnijančiame Europos suvienijimo triumfą, pasirašysime deklaraciją dėl Europos Sąjungos ateities. Šia deklaracija dar kartą įtvirtinsime mus vienijančias vertybes ir tikslus, įvardysime ateities uždavinius.
Penkių dešimtmečių kelias nuo Romos iki Berlyno nebuvo lengvas. Tačiau tai buvo vienas iš sėkmingiausių Europos istorijos tarpsnių. Aš nuoširdžiai tikiu, kad, išmokę jo pamokas ir pasisėmę iš jo įkvėpimo, būsime pajėgūs tęsti Europos architektų Romoje sukurtą viziją. Šios vizijos šerdyje - stipri, vieninga, atvira, solidari ir „vis glaudesnė“ valstybių, žmonių ir vertybių sąjunga. Tai Europa, kurios šiandien reikia pasaulio bendruomenei.
Dėkoju už Jūsų dėmesį.
