Pasak viceministro, ES turėtų aktyviai ieškoti konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje sprendimo būdų, nes tai yra viena pagrindinių migracijos krizės priežasčių. Taip pat reikia palaikyti trečiąsias šalis, kurios šiuo metu priima daugiausia pabėgėlių, ypač Turkiją, Libaną, Jordaniją.
„Siekiant mažinti pabėgėlių srautus, būtina užtikrinti taikų ir stabilų šalių partnerių ekonominį vystymąsi, tam ypač svarbu skatinti demokratiją, teisės viršenybę, efektyvias institucijas ir gerą valdymą. Prie šių tikslų Lietuva yra pasirengusi ne tik prisidėti finansiškai, bet ir perteikti sukauptą reformų įgyvendinimo patirtį“, – sakė viceministras.
Ministrai taip pat aptarė ES santykių perspektyvas su 79 valstybių grupe iš Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų (AKR) po 2020 m. Tais metais nustos galioti Kotonu susitarimas, apibrėžiantis politinį, ekonominį ir prekybinį ES bendradarbiavimą su AKR. ES šioms šalims teikia vystomojo bendradarbiavimo paramą per Europos plėtros fondą, kurio biudžetas 2014–2020 m. laikotarpiu sudaro 30,5 mlrd. eurų. Naujas susitarimas turi atspindėti po 2000-ųjų įvykusius pokyčius ir skirti reikiamą dėmesį prekybos ir ekonominių ryšių plėtrai su AKR šalimis.
Susitikime ministrai taip pat diskutavo humanitarinės pagalbos teikimo ir lyčių lygybės vystomajame bendradarbiavime klausimais, aptarė pasirengimą 2016 m. planuojamam pirmajam Pasaulio vadovų humanitariniam susitikimui Stambule ir patvirtino Tarybos išvadas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui ir dėl lyčių lygybės bei vystymosi.