• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

„Visus mano mokinius vienija meilė kažkam lietuviško: ar tai būtų jų žmona ar vyras, ar grupė Katarsis, ar šaltibarščiai, ar lietuvių kalbos skambesys“, – sako jau beveik 12 metų lietuvių kalbos užsieniečius mokanti Dovilė Gudzinevičiūtė.

„Visus mano mokinius vienija meilė kažkam lietuviško: ar tai būtų jų žmona ar vyras, ar grupė Katarsis, ar šaltibarščiai, ar lietuvių kalbos skambesys“, – sako jau beveik 12 metų lietuvių kalbos užsieniečius mokanti Dovilė Gudzinevičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors šiandien ji padeda žmonėms iš įvairių pasaulio šalių atrasti lietuvių kalbą, mokytojos kelio neplanavo. Studijuodama lietuvių filologiją ir ispanų kalbą Vilniaus universitete Dovilė save įsivaizdavo vertėjos profesijoje, tačiau gyvenimas pakrypo kita linkme. Sulaukusi netikėto pasiūlymo mokyti ispanų kalbos, ji atrado veiklą, kuri tapo ne tik darbu, bet ir kasdieniu įkvėpimu.

REKLAMA

Lietuviškai mokosi ir dėl šeimos, ir dėl naujo gyvenimo Lietuvoje

Dovilė privačiai moko negimtakalbius lietuvių kalbos jau beveik 12 metų. Tai jos pagrindinė veikla. Kadangi pamokos vyksta nuotoliniu būdu, didelė dalis mokinių gyvena ne Lietuvoje, o kiekvieno iš jų motyvai išmokti kalbą yra skirtingi. 

REKLAMA
REKLAMA

„Pamokas renkasi įvairiose šalyse gyvenantys užsieniečiai, kurių antra pusė yra iš Lietuvos. Jie nori susikalbėti su savo uošviais, suprasti, apie ką kalbama prie Kūčių stalo ir ką sako jų vaikai. Tokiems mokiniams didžiausia paskata būna vaiko gimimas“, – pasakoja Dovilė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak pašnekovės, tarp mokinių netrūksta ir Lietuvoje gyvenančių bei dirbančių žmonių, o paskutiniais metais ypač padaugėjo ukrainiečių ir baltarusių. Tarp besimokančiųjų yra ir lietuvių kilmės mokinių, studentų ar tiesiog kalbomis besidominčių žmonių.

REKLAMA

Sudėtingiausia suprasti, „į ką įsivėlė“

Lietuvių kalba dažnai pristatoma kaip viena sudėtingiausių Europoje, todėl nemažai mokinių į pirmąją pamoką ateina šiek tiek sunerimę. 

„Kai pradedame mokytis nuo nulio, daug kas nudžiunga, nes pradžia ne tokia sunki, kaip jie įsivaizdavo. Maždaug su antro linksnio mokymusi jie pradeda suprasti, į ką įsivėlė!“, – pastebi Dovilė.

REKLAMA

Pasak jos, būtent linksnių sistema daugeliui tampa didžiausiu iššūkiu. Norint kalbėti taisyklingai, reikia prisiminti daugybę taisyklių ir galūnių, o dar sunkiau susitaikyti su tuo, kad klaidos yra neišvengiama mokymosi proceso dalis. Dovilė pastebi, jog mokinius dažnai nuramina priminimas, kad klaidų daro ir patys lietuviai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Norint susikalbėti daugelyje kasdienių situacijų, reikėtų pasiekti B1 kalbos lygį, o tai prilygsta nuo 350 iki 500 valandų mokymosi.  

„Lankant įprastus kursus, kai su mokytoju mokosi tris valandas per savaitę, normalu tokį lygį pasiekti per dvejus metus. Valandų skaičius taip pat priklauso nuo kalbų, kurias žmogus jau moka. Latvių ir slavų kalbas mokantys žmonės išmoksta truputį greičiau nei mokantys anglų“, – pasakoja pašnekovė.

REKLAMA

Kada žmogus jausis visiškai laisvai kalbėdamas lietuviškai, priklauso ir nuo jo aplinkos bei poreikių. Vis dėlto aukščiausiam, C2 kalbos lygiui pasiekti dažniausiai prireiktų dar bent dvejų metų intensyvaus mokymosi.

Išmokti kalbos „nuo nulio“ įmanoma

Vienas dažniausių mitų, su kuriuo susiduria mokytoja, yra įsitikinimas, kad lietuvių kalbos neįmanoma išmokti gyvenant už Lietuvos ribų. Dovilė tam kategoriškai nepritaria.

REKLAMA

„Visada sakau, kad neišmoksta tik tie, kurie nesimoko. Dar nesu turėjusi mokinio, kuris įdėtų darbo ir negautų rezultato. Su viena lietuvių kilmės mokine iš JAV išmokome kalbos nuo 0. Ji buvo labai atsidavusi mokymosi procesui ir nepasidavė, net kai norėjosi verkti. Kai Diana Nausėdienė atvyko vizito į jos miestą, ji su ja pasikalbėjo!“, – prisimena Dovilė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi, nors lietuviai dažniausiai džiaugiasi išgirdę užsienietį kalbant lietuviškai, praktikoje ne visada padeda jam toliau tobulėti. Dovilės nuomone, jei norime girdėti daugiau lietuvių kalbos, turime patys kurti jai daugiau erdvės.

„Mokiniai nuolat skundžiasi, kad jie bando kalbėti lietuviškai, o lietuviai atsako angliškai arba rusiškai. Suprantu, kad kartais gal nėra tinkamas laikas, vieta ar nuotaika, bet jeigu norime girdėti daugiau lietuvių kalbos, turime patys ja kalbėti. Kiti žingsniai būtų kalbėti lėčiau, paprastesniais žodžiais, nesikabinėti prie kiekvienos gramatikos ar kirčiavimo klaidos, jeigu tai netrukdo susikalbėti, o pašnekovas neprašo taisyti“, – pataria ji.

REKLAMA

Egzaminas išlaikytas, bet lietuviškai neprabyla

Pastaraisiais metais daug diskusijų kelia lietuvių kalbos egzaminų reikalavimai atvykėliams. Dovilė mano, kad kalba neabejotinai padeda integruotis, tačiau vien formalūs reikalavimai problemos neišspręs.

„Ką mes mokytojai matome praktikoje po naujausių reikalavimų įvedimo? Dauguma egzaminą turinčių išlaikyti žmonių ieško kursų, kurie labai greitai paruoštų egzaminui nuo nulio. Tokių kursų atsirado: bet jie paruošia būtent egzamino išlaikymui, o ne moko kalbos, kad ja būtų kalbama. Daugybę kartų esu girdėjusi: išlaikiau A2 egzaminą, bet negaliu kalbėti arba neturiu su kuo kalbėti“, – pastebi Dovilė.

REKLAMA

Pasak jos, trūksta tiek kalbos mokymosi bendruomenių, tiek sąlygų mokytis kalbos ir kultūros ilgesnį laiką. Nepakankamas ir kursų bei mokytojų skaičius.

„Pažįstami kolegos dirba daugiau negu turėtų ir galėtų dirbti dar daugiau, jeigu norėtų, o mokiniai skundžiasi, kad nemokamuose kursuose nėra pakankamai vietų. 2022 metais atsirado daugiau mokytojų, taip pat matau pagausėjimą šiais metais po naujų reikalavimų įvedimo. Tačiau mums trūksta programos, kuri pritrauktų daugiau tokių mokytojų ir mokytų kaip mokyti lietuvių kalbos kaip negimtosios, sertifikuotų“, – problemas vardija Dovilė. 

REKLAMA
REKLAMA

Trūksta ir mokymosi platformų, kuriose informacija būtų paruošta profesionalų ir pritaikyta būtent kitakalbiams. Šiuo metu Dovilė su kolegomis dirba prie vieno iš tokių projektų „Zenonas“ – skaitmeninė platforma, skirta lietuvių kalbos kaip negimtosios mokymuisi.

Leiskime žaisti su kalba

Kasdien bendraudama su įvairių tautybių žmonėmis, Dovilė pastebi įdomų skirtumą tarp lietuvių ir užsieniečių požiūrio į kalbą.

„Daug užsieniečių žiūri į lietuvių kalbą pirmiausia kaip į įrankį, kuris padeda jungti žmones, užmegzti ir kurti ryšius, pajuokauti. Lietuviai linkę žiūrėti į savo kalbą kaip į šventovę, kurioje reikia palaikyti švarą, yra daug taisyklių ir nevalia jų laužyti, kitaip būsi nubaustas. Mums reikėtų atsipalaiduoti, leisti klysti sau bei kitiems, žaisti su kalba“, – teigia mokytoja. 

Pasak jos didžiausias įkvėpimas mokyti yra patys žmonės, kurie, nepaisydami sunkumų, pasiryžta kalbėti lietuviškai.

„Jų akimis galiu pažvelgti į mūsų kalbą ir pamatyti ten kažką gražaus. Mokytis kalbos yra iššūkis ir jaučiu didžiulę pagarbą visiems, kurie to imasi“, – sako Dovilė.

Gairės:

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
Gairės:
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų