Siekiant sudrausminti gyvūnų savininkus ir užtikrinti viešąją tvarką mieste, daugiabučiuose laikomi šunys ir katės turi būti registruoti, o jų šeimininkai mokėti mėnesinį mokestį, tačiau dažnas pilietis apie tai pamiršta.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Tamošiūno, daugiabučiuose laikomi katės ir šunys turi būti registruojami, nes tai numato "Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės". Vilniuje tai galima padaryti Kedrų gatvėje įsikūrusioje VšĮ "Gyvūnų registravimo centras". Norintieji užregistruoti augintinį su savimi privalo turėti gyvūną, asmens tapatybės, gyvenamosios vietos ir gyvūno vakcinavimo dokumentus. Asmenims, jau laikantiems ar norintiems įsigyti, laikyti, dresuoti, veisti, prekiauti agresyvios veislės šunimis, papildomai reikia turėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą.
Sumokėjus už šunį 10 litų, o už katę - 3 litų vienkartinį registravimo mokestį, gyvūnui implantuojama mikroschema.
"Mikroschema - maža kruopelė, kuri švirkštu implantuojama gyvūnui į poodinį sluoksnį. Tai Europos Sąjungoje (ES) privalomas dalykas", - Eltai sakė G. Tamošiūnas.
Jo teigimu, gyvūną pažymėti reikia todėl, kad būna lengviau jį atpažinti, kai augintinis pasimeta. Be to, panaši tvarka galioja visoje ES, o ženklinimo procedūra yra greita ir neskausminga. Kai gyvūnas yra paženklintas, apie jį ir jo šeimininką duomenys saugomi informacinėje bazėje. Kita vertus, paženklinę savo augintinius žmonės už juos privalo mokėti mokesčius.
Šiuo metu sostinėje už šuns laikymą daugiabučiame name imamas 10 litų mėnesinis mokestis, už katę - 3 litai. Kitose savivaldybėse kainos gali skirtis. Nuo mokesčio atleidžiami aklieji, laikantys šunis vedlius, vieniši invalidai, pensininkai, turintys vieną gyvūną, šeimos, asmenys, kuriems skiriama piniginė socialinė parama. Rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Ją galima mokėti ne kas mėnesį, o kartą per pusmetį.
G. Tamošiūno teigimu, savivaldybės pareigūnai stengiasi užsiimti prevencine veikla, o ne bausti tų asmenų, kurie neidentifikavo savo augintinių. Dažnai miesto mikrorajonuose rengiamos gyvūnų identifikavimo akcijos. Bauda už neregistruotą gyvūną siekia iki 300 litų.
"Jeigu mes fiksuojame neregistruotus gyvūnus, jiems rašomi protokolai, nes pagal gyvūnų laikymo taisykles tai yra pažeidimas.(...) Neregistruotų gyvūnų, kiek mes kontroliuojame, kaip yra laikomasi gyvūnų laikymo taisyklių, tai nėra labai dideli kiekiai. Parkuose patruliuojame, jeigu pamatome, kad šuo praėjo be antsnukio ar pavadėlio, tada šeimininko paklausiame, ar jis registruotas, ar ne. Arba gauname kaimyno skundus, kad šuo triukšmauja. Tada važiuojame, žiūrime. Pasitaiko atvejų (neregistruotų gyvūnų - ELTA), bet nėra masiškai", - pasakojo Vilniaus savivaldybės atstovas.
Viešosios tvarkos skyriaus vadovas sakė, kad rinkliavų dydžių Vilniuje neplanuojama didinti, o vien pernai kačių ir šunų mylėtojai miesto biudžetą papildė 300 tūkst. litų. G. Tamošiūnas viliasi, kad vis daugiau vilniečių taps sąmoningesni - žymės savo augintinius ir mokės rinkliavą.
VšĮ "Gyvūnų registravimo centras" duomenimis, šiuo metu Vilniuje šunų užregistruota 8 tūkst. 467, Kaune- 8 tūkst. 36, Klaipėdoje- 3 tūkst. 734. Kačių sostinėje užregistruota - 1 tūkst. 563, Kaune - 1 tūkst. 107, Klaipėdoje - 291. Tuo tarpu vilniečiai į apskaitą yra įtraukę 343, kauniečiai - 429, klaipėdiečiai - 294 agresyvius šunis.
