Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU profesorius Arūnas Bukantis ir Neringos meras Darius Jasaitis.
Neringa po lietingo birželio laukia poilsiautojų antplūdžio
Birželį iškrito rekordiškai daug lietaus, tad kaip verslininkai gyvena pajūryje, Neringoje, ir kokie tie birželio mėnesio rezultatai atėjus vasarai?
D. Jasaitis: Žinote, mums Neringoje liūdniausia tai, jog meteorologai šiais metais ką sako, taip ir yra – sako, kad lis, ir lyja. Mes džiaugdavomės, kai jie nepataikydavo Neringoje, sakydavo, kad pajūryje lis, o pas mus saulė šviesdavo – net šiek tiek pykdavome, bet šiais metais jie pataiko.
Labai miela dabar girdėti, jog atslenka karščio banga, nes pirmosios mes pajūryje taip ir nepajutome. Tikrai iki daug laiko lijo lietus, o dabar mes jaučiame šilumą, yra miela ir tikimės, kad su vaikų atostogomis prasidės geras oras tiems turistams, kurie nusprendė atostogas leisti prie jūros.
Žinoma, pajūrio verslininkai liūdi tada, kada lyja, nes suprantama, kad tuomet žmonės čia tiesiog nevažiuoja. Pas mus pasivaikščiojimas gamtoje, pasiplaukiojimas Kuršių mariomis, pabuvimas paplūdimyje ar važinėjimas dviračiais vyksta po atviru dangumi, o lietus tam nesuteikia didelio džiaugsmo atostogaujant. Tikimės, kad dabar jau tikrai bus ta šiluma ir pajūrio verslas bei kurortai atsigaus finansiškai.
Ar Neringa jau pamažu junta tą vasaros ritmą, ar daugėja užsakymų, daugėja žmonių, kurie atvyksta pailsėti į Neringą, ir kokią jūs prognozuojate šią vasarą?
D. Jasaitis: Labai džiaugiamės savo svečiais. Pirmą vietą, kaip visada, užima Lietuvos turistai, bet tikrai grįžta ir Vokietijos poilsiautojai, Prancūzijos turistai stipriai atrado Neringą. Keista, nes visi turizmo specialistai sakė, jog Lenkija nėra mūsų rinka, tačiau tiek kalbant su Palangos meru, tiek stebint mums, lenkai stipriai atranda Kuršių neriją ir Palangą.
Jiems tai nėra per brangu, nors žinome, kad pas juos yra pigiau – matyt, kokybė pas mus yra geresnė. Užsakymų mes matome tikrai daug: liepos ir rugpjūčio mėnesiais Neringoje jau praktiškai sunku rasti nakvynę. Joninės Neringoje jau tradiciškai bus minimos, iš mūsų transliuojama pati trumpiausia naktis. Tikimės, kad nuo Joninių, kaip dažniausiai ir būna, prasidės karštasis sezonas, kada norint rasti nakvynę reikės šiek tiek labiau pasistengti.
Ar ši vasara eiliniam Lietuvos gyventojui dar įkandama Neringoje?
D. Jasaitis: Tikrai yra įkandama. Kai mes atvykstame į Vilnių, galvojame, kaip jūs ten išgyvenate. Mums atrodo, kad mes, lyginant su kai kuriais Lietuvos regionais, esame stipriai pigesni. Žinoma, tuos 2 mėnesius sezono metu kainos galbūt šiek tiek pakyla, nes suprantama: jeigu yra didžiulis noras atvykti ir trūksta vietų kur apsigyventi, tai kiekvienas tuo pasinaudoja, tačiau maisto kainos parduotuvėse yra vienodos, kaip ir visoje Lietuvoje.
Nakvynę galima rasti ir labai brangią, su tuo sutinku, tačiau galima atrasti ir tikrai ekonomiškų, gerų variantų. Žinoma, atvykimas pas mus yra šiek tiek brangesnis nei į kitus kurortus, nes mūsų geografinė padėtis tokia. Turime Smiltynės perkėlą, už kurios paslaugas reikia susimokėti, ir turime įvažiavimo, liaudyje vadinamą ekologinę, rinkliavą. Ji reikalinga tam, kad mūsų taryba ir miestas apsisaugotų nuo automobilių.
Jeigu vasaros sezono metu rinkliava būtų mažesnė, turbūt būtų kamštis iki Kryžkalnio ir apskritai niekas negalėtų čia atvažiuoti, automobiliai užgožtų viską. Kuršių neriją nori pamatyti visi, todėl mums tenka finansinėmis priemonėmis tuos 2 mėnesius gintis nuo srautų. Likusius 10 mėnesių atvykimas kainuoja tik 10 eurus.
Nakvynė Neringoje: kainos svyruoja iki 2 tūkst. eurų
Jeigu poilsiautojai ieško, kur atvykti paatostogauti liepos ar rugpjūčio mėnesiui, ar dar įmanoma Neringoje surasti nakvynę? Kokios yra kainos?
D. Jasaitis: Nakvynės kainos svyruoja nuo 50 iki kokių 2 tūkst. eurų. Kaip ir minėjau, yra įvairių variantų.
Kokio poilsio žmonės ieško dažniausiai Neringoje? Dėl ko jie atvyksta, ko prašo?
D. Jasaitis: Mes nuolatos darome apklausas ir jos aiškiai rodo, jog žmonės atvyksta prie jūros. Taip pat labai populiaru važinėtis dviračių takais ir pėsčiųjų žygiai. Be to, populiari žvejyba, tenisas bei tradiciniai renginiai, tokie kaip Nidos džiazo festivalis ar didžiulė aerodromo aviacijos šventė.
Vis dėlto pagrindinis traukos objektas, kaip rodo apklausos, yra jūra, pasivaikščiojimai nuostabiais takais ir galimybė pamatyti nuostabius vaizdus.
Įvažiavimas į Neringą brangsta: kam taikomos lengvatos
Skelbiama, kad įvažiavimo į Nidą rinkliava keisis. Kokios lengvatos, kokie pokyčiai numatomi, kas laukia gyventojų?
D. Jasaitis: Rinkliava keičiasi tik nuo birželio 20-os iki rugpjūčio 20-os dienos, kaip ir kiekvienais metais. 10 mėnesių įvažiavimas kainuoja 10 eur., o nuo birželio 20-osios, lengvajam automobiliui įsigalioja 50 eur. įvažiavimo rinkliava.
Kitiems automobiliams taip pat kainodara šiek tiek kyla. Ši tvarka jau daug metų nesikeitė – nei pernai, nei užpernai nebuvo kitaip.
Yra svarstomos lengvatos vandeniliu varomiems automobiliams. Gal galite plačiau papasakoti, ką čia planuojate?
D. Jasaitis: Tikrai taip, antradienį taryba priims sprendimą. Kaip matėme, Klaipėdoje buvo pakrikštytas jo Ekscelencijos prezidento žmonos vardu pavadintas vandeniliu varomas laivas „Rasa“ – pirmas toks Baltijos jūroje. Mes džiaugiamės, kad uostas eina žaliąjį kursą, Lietuvoje jau yra registruoti net 5 vandeniliniai automobiliai.
Norėdami sekti šiuo ekologiniu žingsniu ir nevėluoti, priimame sprendimą taikyti jiems tokias pat sąlygas, kaip ir elektromobiliams: 10 mėnesių jie galės atvykti į Kuršių neriją nemokamai, o vasaros sezono metu mokės 50 proc. nustatytos rinkliavos, tai yra 25 eur.
Dėl perkėlimo kainų skelbiama, kad per 5-erius metus jos brango dvigubai. Ar tai nesudarys kliūčių bėgant laikui ir ar nesumažins galinčių atvykti į Neringą gyventojų skaičiaus?
D. Jasaitis: Tai tikrai yra kliūtis ir mes dėl šio brangimo nuolat kalbame – net degalai tiek nebrango. Žinoma, kyla atlyginimai, tačiau Smiltynės perkėlos kainą išbrangino praeitos Vyriausybės sprendimas.
Tokio sprendimo neteko matyti niekur pasaulyje nei Europoje, kad būtų įvesta tonažo rinkliava Smiltynės perkėlos lengviesiems automobiliams taip pat kaip krovininiams. Tame pačiame sprendime konteinerinių laivų tonažo rinkliava buvo panaikinta, kad Klaipėdos uostas taptų patrauklesnis, tačiau ji įvesta Smiltynės perkėlai.
Mes sakome, kad tai yra tiesioginis kenkimas kurortui ir darysime viską, jog ši rinkliava būtų panaikinta. Dabar kiekvienas turistas atvažiuodamas į Neringą turi sumokėti uostui tonažo rinkliavą. Tai mums labai apsunkina konkurenciją su kitais kurortais.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
