Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas atsiriboja nuo rūpesčio Europos sąjungos ir Rusijos strateginių derybų perspektyvomis ir atsisako jas komentuoti, argumentuodamas, kad esą netrukus baigiasi jo kaip ministro įgaliojimai.
„Kokie čia dar komentarai? Pirmadienį baigiasi mane į Vyriausybę skyrusio Seimo įgaliojimai. Lietuvoje užsienio politikos formavimu taip pat rūpinasi prezidentas“, – sakė P.Vaitiekūnas penktadienį BNS paklaustas, kaip vertina tai, kad Nicoje vykstančiame ES ir Rusijos vadovų susitikime buvo pranešta apie Briuselio ir Maskvos derybų atnaujinimą.
Keturioliktoji socialdemokrato premjero Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė prezidentui Valdui Adamkui grąžins įgaliojimus pirmadienį, t.y. į pirmąjį posėdį susirinkus naujai išrinktam Seimui. Tą patį pirmadienį šalies vadovas turėtų pavesti G. Kirkilo Vyriausybės nariams laikinai eiti pareigas iki kol bus sudaryta ir prisieks naujoji Vyriausybė.
Penktadienį į paskutinį plenarinį posėdį susirinkęs 2004-2008 metų Seimas baigė darbą, o jo įgaliojimai nutrūks pirmadienį, į pirmąjį posėdį susirinkus naujajam Seimui.
ES užsienio reikalų ministrų susitikime pirmadienį visos ES šalys, išskyrus Lietuvą, pritarė derybų su Rusija atnaujinimui.
Pasak naujienų agentūros DPA, penktadienį ES ir Rusija susitarė derybas pradėti gruodžio 2 dieną.
Pirmadienį ES šalių užsienio reikalų ministrai taip pat sutarė, kad ir toliau bus siekiama Rusijos įsipareigojimų vykdymo, įskaitant karinių pajėgų atitraukimą į pozicijas, buvusias prieš karinį konfliktą, tarptautinių stebėtojų įsileidimą į okupuotas teritorijas, išvarytų Gruzijos piliečių grąžinimą į ankstesnes jų gyvenamąsias vietoves ir ES humanitarines pagalbos teikimą okupuotoms teritorijoms.
Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusio ES lyderių susitikimo. Jų priimtoje deklaracijoje teigiama, kad derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, jog Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos kariniam konfliktui.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje – iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
