Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vienoje Lietuvos progimnazijų, šeštokų klasėje, mokosi 30 vaikų, iš jų 26 yra lietuviai ir 4 ukrainiečiai. Per savaitę šie vaikai turi penkias lietuvių kalbos pamokas, kurios vyksta bendrai, nors ukrainiečių mokinukai nesupranta lietuviškai, o lietuviai – nesupranta rusiškai, tad abiem mokinių grupėms toje pačioje pamokoje aiškinama skirtingomis kalbomis ir pateikiamos skirtingos užduotys, skirtingi namų darbai.

Vienoje Lietuvos progimnazijų, šeštokų klasėje, mokosi 30 vaikų, iš jų 26 yra lietuviai ir 4 ukrainiečiai. Per savaitę šie vaikai turi penkias lietuvių kalbos pamokas, kurios vyksta bendrai, nors ukrainiečių mokinukai nesupranta lietuviškai, o lietuviai – nesupranta rusiškai, tad abiem mokinių grupėms toje pačioje pamokoje aiškinama skirtingomis kalbomis ir pateikiamos skirtingos užduotys, skirtingi namų darbai.

REKLAMA

Lietuvių kalbos mokytoja Rasa, kurios tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, pasakoja, jog kiekvienai pamokai ji turi pasiruošti dukart, o užduotis ukrainiečių vaikams šviečia iš savarankiškai surankiotos medžiagos, nes nei ministerija, nei miesto savivaldybės Švietimo skyrius, nei mokykla jai nepasiūlė nė vieno vadovėlio, iš kurio būtų galima mokyti lietuvių kalbos užsieniečius.

Praėjusiais metais mokytoja užduotis už savo lėšas švietė iš vadovėlių, kurie skirti lietuvių kalbos mokyti užsienyje gyvenančius lietuvius įvairiose sekmadieninėse mokyklėlėse. Šiuos vadovėlius Rasa gavo pati, per pažįstamus, bet juose pateikiamos užduotys buvo kiek per lengvos penktokams-šeštokams. Kitas knygas „Nė dienos be lietuvių kalbos“ ir „Lietuvių kalba rusakalbiams“ pedagogė nusipirko pati ir šviečia užduotis vaikams iš savų lėšų: „Ir gėda prieš tuos vaikus, ir gaila jų“.

REKLAMA

„Kai buvo paskirtos konsultacijos lietuvių mokiniams, į jas kviesdavau ir ukrainiečius. Kai kurie ateidavo, kai kurie ne, nes visi tada dar tikėjosi, jog karas baigsis ir jie galės grįžti namo, bet, deja, taip nenutiko. Bandžiau dalyvauti seminaruose, kaip mokyti užsieniečius, bet išklausai valandos trukmės seminarą, o medžiagą vis tiek turi susirasti ir dauginti pats“,  pasakoja Rasa.

Ji sako, kad šiais metais ukrainiečių vaikučius praėjus trims mėnesiams nuo mokslo metų pradžios jau reikės vertinti pažymiais, bet šiuo metu ji neturi informacijos, kaip tai reikės daryti, mat ukrainiečių vaikams tai visiškai nauja kalba, jų gebėjimų lygis niekaip negali būti lyginamas su to paties amžiaus lietuvių vaikais, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji.

REKLAMA
REKLAMA

Pedagogus vienijančiose socialinių tinklų grupėse įvairius dalykus dėstantys mokytojai taip pat išsakė panašius skundus: nėra vadovėlių ar kitos medžiagos, kuri galėtų būti skirta mokyti užsieniečius. Užduotis rengti arba versti tenka patiems mokytojams.

„Švietimo ministerija visus savo „sieksime, darysime, kursime“ nuleidžia miestų švietimo skyriams, o šie be jokio sąžinės graužimo viską nudrebia mokytojams ant galvų. Mums jau nėra kada mąstyti sąvokomis „sieksime, darysime, kursime“, verčiamės per galvą ir kažką bandome daryti. Juk šiemet reikės ir pažymius tiems vaikams rašyti. Ką jie turės mokėti, už ką parašyti?“,  klausia Rasa.

Pasak pedagogės, šiais metais ukrainiečių vaikai dar turi po dvi papildomas lietuvių kalbos pamokas per savaitę pas kitą lietuvių kalbos mokytoją – tai lyg ir išlyginamosios pamokos, kad ukrainiečių vaikai galėtų intensyviau mokytis. Bet ir čia medžiaga surankiota pačių mokytojų.

Už ukrainiečių mokymą pedagogams mokama papildomai, tačiau, kaip pasakoja Rasa, didesnes lėšas mokytojai gavo tik už šių metų kovo mėnesį, o už kitus mokslo metų mėnesius pinigai dar nėra sumokėti.

REKLAMA
REKLAMA

Rasos pasakojimu, progimnazijoje yra viena mokytojo padėjėja ukrainietė, bet ji padeda tik aštuntokams ukrainiečiams, kurių yra septyni. Šeštokams, kurių Rasos mokykloje yra keturi, mokytojo padėjėjas neskirtas.

Ministerija: parengėm aplinkraštį ir programą

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija portalui tv3.lt teigė, kad rugpjūtį mokytojams buvo pateikta nauja lietuvių kalbos bendroji programa pagal mokėjimo lygius, tai yra nuo A1 iki B2, kuri kaip tik ir yra skirta mokyti vaikus, nekalbančius lietuviškai. Programoje paprastai išdėstoma, ką vaikai turi mokėti, kad jų gebėjimai būtų priskiriami tam tikram kalbos mokėjimo lygiui. Programa yra lyg tam tikros gairės mokytojui, ko jis turi išmokyti vaikus. Tarkime, B2 mokymosi lygio programa prasideda gebėjimu apibūdinti save, savo charakterio savybes, nuotaikų kaitą, gyvenimo tikslus, kitų požiūrį į gyvenimo prasmę ir sėkmę, o baigiasi – morfologijos ir sintaksės išmanymu.

Tačiau medžiaga, kuri padėtų mokyti vaikus, programoje nėra niekaip aptariama, joje tik pateikiama, kaip įvertinti vaikų gebėjimus, kuriam lygiui galima priskirti mokinio lietuvių kalbos žinias.

REKLAMA
REKLAMA

Ministerija pastebi, kad kai kuriais atvejais vaikams padeda ukrainietiškai kalbantys mokytojų padėjėjai, o užduotys gali būti imamos iš atviros mokymosi aplinkos „open education“, kur užduotys pateikiamos anglų kalba. Tokiu būdu mokytojas turėtų mokėti ir rusų, ir anglų kalbas.

Nors buvo klausiama specifiškai apie mokymo medžiagą Lietuvos švietimo įstaigoms, ugdančioms iš Ukrainos dėl karo išvykusius vaikus, bet ministerija labiau akcentavo konsultacijas: esą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl integracinių dalykų konsultuoja savivaldybių švietimo padalinius ir mokyklų vadovus, Nacionalinė švietimo agentūra – už ugdymą atsakingus pavaduotoju, skyrių vedėjus ar švietimo pagalbos specialistus, o mokytojams konsultacijas esą teikia Vilniaus lietuvių namai.

Rasa sako apie Vilniaus lietuvių namus ir jų teikiamą pagalbą išgirdusi pirmą kartą – jokios informacijos iš Šiaulių miesto savivaldybės švietimo skyriaus ar savo progimnazijos direktorės ji teigia negavusi.

REKLAMA
REKLAMA

Dar ministerija pasigyrė, kad savivaldybėms ir mokykloms pateikė išsamų aplinkraštį, kuriame pateikiama detali informacija apie ukrainiečių mokinių ugdymą.

Toks aplinkraštis išties buvo pateiktas, bet, pavyzdžiui, aptariant bendrąjį ugdymą, jame dėstoma, kad vaikai gali mokytis arba ukrainietiškose mokyklose nuotoliniu būdu pagal ukrainietiškas mokymo programas (jeigu svarstoma likti iki metų ar trumpiau), arba Lietuvos mokyklose pagal visiems vaikams taikomas ugdymo programas. Lietuvoje pagal mūsų šalies programas besimokantys ukrainiečių vaikai privalo mokytis lietuvių kalbos.

Aplinkraštyje taip pat nurodoma, kad su ukrainiečių vaikučiais dirbančių bendrojo bei profesinio ugdymo mokytojų, taip pat pedagogų, dirbančių pagal neformaliojo švietimo programas, pareiginės algos koeficientai turėtų būti didinami 1-15 proc., bet gali būti didinami ir 20-25 proc. atsižvelgiant į veiklos sudėtingumą.

Darželių pedagogų, mokyklų vadovų, pavaduotojų, skyrių vedėjų pareiginės algos koeficientai dėl darbo su ukrainiečių vaikučiais turėtų būti didinami 5-10 proc., bet jeigu sudėtingumas didesnis, padidėjimas gali siekti ir 20-25 proc. Pagalbos mokiniams specialistų pareiginės algos koeficientai turėtų augti iki 20 proc., bet ne daugiau nei 25 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Aplinkraštyje pasakojama, kad iš Ukrainos atvykusių vaikų ugdymas gali būti organizuojamas bendrose ar išlyginamosiose klasėse, taip pat išlyginamosiose mobiliosiose grupėse. Kiekvienam mokiniui turėtų būti sudaromas individualus ugdymo planas, pritaikytas mokinio poreikiams, o lietuvių kalbos mokiniai gali būti mokomi tiek klasėse bendrai su lietuviais, tiek atskirai, kiekvienam mokiniui rekomenduojama bent iki 3 mėnesių teikti mokytojo padėjėjo pagalbą. Mokiniams, turintiems geresnių žinių negu bendraklasiai, turėtų būti ruošiamos papildomos užduotys tobulėti, kad jie neprarastų motyvacijos mokytis.

Bet apie mokymo medžiagą aplinkraštyje neužsimenama nė žodžio.

Vilniaus lietuvių namai: galima kalbos išmokyti per metus

Vilniaus lietuvių namų direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilma Balčiūnienė pasakojo, kad jų pedagogai išties konsultuoja Lietuvos mokytojus, kaip mokyti lietuvių kalbos kitakalbius vaikus, dalijasi turima medžiaga, tik neturi pernelyg daug medžiagos kitų dalykų pedagogams, tai yra fizikos, biologijos, chemijos, matematikos mokytojams. 

REKLAMA
REKLAMA

„Mes pavasarį tą darėme ir dabar rengiamės atnaujinti konsultacijas, bet šiaip jeigu mums pasiskambina, tai tikrai mielai pakonsultuojam, pasidalijam patirtimi, jau ką žinom, tą perduodam“, – pasakojo V. Balčiūnienė, kurios teigimu, Vilniaus lietuvių namuose išlyginamosiose klasėse lietuvių kalbos išmokoma per apytiksliai metus. 

Paklausta, ar Vilniaus lietuvių namai dalijasi mokomąja medžiaga, užduotimis, pašnekovė sakė, jog visiems, kurie pageidauja, siunčiamos elektroninių vadovėlių nuorodos, dalijamasi įvairia turima mokomąja medžiaga. 

„Tik tos medžiagos nėra kitų dalykų mokytojams, tai yra kitų dalykų mokymui, o ne lietuvių kalbai. Bet, matote, vėlgi, jeigu vaikas nuėjo tiesiai integruotis į klasę, tai mes visada rekomenduojame iki pusės metų skirti didžiausią impulsą lietuvių kalbai, kad ir kiti dalykai būtų mokomi per lietuvių kalbą. Matematikas turi išmokyti lietuviškai visus terminus. Tai pirmiausia turi būti einama į kalbos ugdymą. Jeigu tik vaikas pradės kalbėti, suvoks, supras, jau tada visą ugdymą galima organizuoti lietuvių kalba“, – pasakojo V. Balčiūnienė.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė svarstė, kad galbūt kai kurie Lietuvos pedagogai nežino, jog Vilniaus lietuvių namai turi unikalios patirties mokant kitakalbius, gali padėti, pakonsultuoti, pasidalinti mokomąja medžiaga, todėl siūlė drąsiai kreiptis, jei tik prireikia. Pasak V. Balčiūnienės, geriausiai ukrainiečių vaikučių mokymui pasitarnauja vadovėliai, kurie yra skirti tautinių mažumų mokykloms. 

„Ir patys jais naudojamės, ir dalijamės. Mes apskritai rekomenduojame mokykloms tokį dalyką: kad vaikas į visas tas lengvesnes pamokas – kūno kultūrą, technologijas, dailę, muziką – eitų su visa klase, nes kalbos mokomasi labai įvairiai. Mūsų vienas lituanistas visada sako, kad yra panardinimo į kalbą metodas: kuo daugiau lietuvių kalbos, būreliai lietuviški, vaikų pagalba. Mūsų patirtis rodo, kad per metus galima išmokyti“, – sako pašnekovė. 

Turiu panašios patirties. Vyniokis kaip nori. Buvo nuotolinis-vyniokis kaip nori, dabar - vėl vyniokis kaip nori. Dabar gi labai madingas reiškinys-SAVIVALDUS. Kokios konferencijos, kokie seminarai vyksta, tik bėda - ne tiems, kas su tuo susiduria akis į akį. Mano patarimas-dirbkit, kaip sąžinė liepia, o visa kita-tepasiuntie.
Taip jau atsitinka kai partijos perleidžiamos anūkams, anūkai ministerijas atiduoda savo krikštamotėms, o krikštamotės į ministeriją sudarbina savus.
Klausimas kiek visa tai tęsis ir ką daryti, kad to nebūtų? Rinkimai nesprendžia nieko, nes laisvų ir demokratiškų rinkimų jau seniai nėra. Ką dar galime padaryti? Kreiptis į ES, kad ir mums kaip Vengrijai pripažintų nedemokratinės valstybės statusą?
Dar galime paskelbti Lenkijai karą ir iš karto jį pralaimėti. Taptume stiprios garbingos valstybės dalimi.
Nes reikia pripažinti - patys savo valstybės valdyti nesugebame.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų