Ūkiškas + patikimas + nepolitiškas = tobulas meras?

Jaunas ar patyręs? Vyras ar moteris? Vizionierius ar gerai pažįstantis bendruomenės problemas? Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, ar lietuviai turi susikūrę tobulo mero įvaizdį, kurį atitinkantys kandidatai galėtų tikėtis sėkmės artėjančiuose rinkimuose.

21

Vidutinis dabar einančio mero pareigas politiko profilis yra apie 55 metų vyras, turintis inžinieriaus, pedagogo, agronomo arba teisininko išsilavinimą.

(21 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Merų ir saivaldybių tarybų rinkimai

Sąžiningas ūkininkas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) daktarė, politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė tv3.lt sakė, kad Lietuvos rinkėjai, kalbant bendrai apie visus politikus, linkę žiūrėti į tokias asmenines savybes kaip sąžiningumas ir atsidavimas Lietuvai. Tačiau politologės teigimu, rinkdami merus žmonės ieško ir dar vienos papildomos savybės.

„Yra toks ūkiško žmogaus lūkestis. Žmogaus, kuris būtų tam tikras savivaldybės veidas, bet iš kitos pusės, kuris supranta gyventojus, atstovaujamos vietovės kasdien iškylančias problemas“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigė, kad žmonės renka tuos politikus, kurie jiems kelia pasitikėjimą.

„Jie patiki konkrečiam asmeniui savivaldybės raktus. Kai žmonės balsuoja už asmenį, jie akivaizdžiai sutelkia lūkesčius į jį, nes tas tiesioginis merų rinkimas yra ir didesnis pasitikėjimo kreditas išreiškimas, nepaisant to, kad mūsų merų funkcijos nepakeistos ir neišplėstos, nors tai turėjo būti padaryta dar prieš įteisinant tiesioginius mero rinkimus“, – tvirtino pašnekovė.

R. Urbonaitė pritarė, kad ūkiško mero įvaizdis pradėjo populiarėti, tačiau šioje vietoje politologė įžvelgia ir problemą.

„Kai kurie merai labai žaidžia ūkiškumo korta, nes žmonės nusivylę politika ir politikais. Tačiau tai ne visai teisinga pozicija, nes tas postas irgi politinis“, – svarstė politologė.

Amžius – ir privalumas, ir trūkumas

Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, kai kuriems rinkėjams vis dar svarbi ir kandidato lytis.

„Susidaro įspūdis, kad kai kurie žmonės vyrą priima palankiau nei moterį, ypatingai kalbant apie tą ūkišką žmogų, kuris tvarko savivaldybės reikalus. Tačiau tai nėra šimtaprocentinė taisyklė“, – pasakojo TSPMI daktarė.

REKLAMA

Vienareikšmio atsakymo nėra ir dėl to, kokio amžiaus kandidatai, jauni ar vyresni, labiau patinka rinkėjams.

„Aš nemanau, kad čia vien tik užtenka šito, arba patyręs, arba jaunas. Tai turi būti tam tikras savybių rinkinys“, – samprotavo R. Urbonaitė.

Politologė svarstė, kad jaunystės faktorius gali suveikti dvejopai.

„Vieni žmonės į jaunus kandidatus žiūri kaip į nepatyrusius ir tame mato minusą. Kiti mato minusą patyrime, nes lietuviai pasižymi noru kartais atsinaujinti, atsišviežinti, duoti kitiems pabandyti“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Tam pritarė ir I. Petronytė-Urbonavičienė, kuri teigia, kad neretai Lietuvos rinkėjai nori kažko naujo ir jaunas amžius yra įvardijamas kaip privalumas.

„Jaunystė dažnai siejama su veržlumu, naujomis idėjomis. Dauguma rinkėjų yra nepatenkinti dabartine situacija, tas kažko naujo siekimas duoda tam tikrą pliusą jaunesniems kandidatams“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Tačiau, pasak pašnekovės, vyresnis amžius kandidatams gali suveikti ir kaip privalumas, nes jie įvardijami kaip turintys patirties, rinkėjams atrodo, kad žmonės turi žinių, įgūdžių, gali greitai spręsti problemas. Tam iš dalies pritarė ir R. Urbonaitė.

„Yra tokių savivaldybių, kuriose viskas taip gerai rinkėjui, kad jis patiki valdžią 20 metų vienam asmeniui. Čia labai priklauso dar ir nuo savivaldybės. Žiūrint, su kitomis savybėmis, patirtis gali ir padėti, ir pakenkti“, – teigė MRU politologė.

Regione mėgsta pažįstamus, o didmiesčiuose – ekscentrikus

R. Urbonaitė mano, kad požiūris į tobulą savivaldybės vadovą didžiuosiuose miestuose ir regionuose yra panašus, tačiau yra keletas skirtumų. Politologė svarsto, kad mažesniuose miestuose žmonės gali labiau pažinti merą arba kandidatą, nes su juo būna susiję įvairiais ryšiais, kartais net giminystės.

„Kuo mažesnė bendruomenė, tuo tas ryšys yra tampresnis. Galbūt miestuose žmonės labiau balsuoja už politiko susikurtą įvaizdį. Mažesnėse savivaldybėse sunkiau gera įvaizdį susikurti, nes vienas ar kitas netinkamas žingsnis labai greitai iš lūpų į lūpas pasklinda“, – pasakojo R. Urbonaitė

REKLAMA

Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, didmiesčių gyventojai yra šiek tiek drąsesni, liberalesni ir naujoves mėgstantys nei regionų rinkėjai, tad jie dažniau renkasi atviresnius, labiau išsiskiriančius ar net ekscentriškus politikus, kurie kartais pasiūlo ir egzotiškų projektų.

„Turiu galvoje Artūro Zuoko fenomeną. Jo visos, galima pavadinti, tokios rinkiminės viešųjų ryšių akcijos, bent jau kai jis buvo meras, buvo palankiai vertinamos ir tikėtina, kad mažame miestelyje reakcija nebūtų tokia pati“, – svarstė I. Petronytė-Urbonavičiuenė.

Pasak politologės, regionų gyventojai kaip tik dažniau ieško labiau tradicinio, neišsišokančio, neišlipančio iš standartinių visuomenės elgesio normų kandidato.


Rašyti komentarą...
R
Rimantas
2019-03-03 10:31:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
Čia politinė reklama rinkmų dieną, kur žiūri baltosios pirštinės ir VRK.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų