Kiek uždirba Lietuvos ūkininkai? Klausimas vertas dėmesio, nes niekas garsiai nekalba apie iš žemės ūkio gaunamas pajamas. Balsas.lt pasikalbėjo su Kėdainių ir Šiaulių rajone įsikūrusiais ūkininkais, kurių atsakymai padėjo sudėlioti šiek tiek aiškesnį Lietuvos žemės ūkio paveikslą.
Paskolų našta
Daugėlaičių kaime (Šiaulių r.) gyvenantis Linas Šateika pradėjo ūkininkauti nuo 1990 metų. Kaip jis pats sako, buvo vienas pirmųjų rajono ūkininkų. Iki šiol vyras yra išsaugojęs nuosavybės aktą su tarybiniu herbu. „Turiu tikrą relikviją namuose (juokiasi). O šiaip nuo 1994–1995 metų visą dėmesį sutelkiau į daržininkystę. Todėl šiuo metu auginu vien tik daržoves. Turiu apie 100 hektarų svogūnų ir apie 100 hektarų morkų“, – pasakojo L. Šateika.
Linas Šateika (nuotr. Balsas.lt)
Vyras pridūrė, kad keisti ūkio profilio neapsimoka, nes yra per daug investuota, kad kažką darytum kitaip: „Visos technologijos ir saugyklos sukoncentruotos į daržovių auginimą. Prireikė dešimtmečio, kad pavyktų to pasiekti. Supraskite, norint gauti pelną reikia laiko įsivažiuoti, o didinant plotus, auga išlaidos. Maža to, kartais projektai nepasiseka, tada kyla problemų. Apibendrinęs galiu pasakyti, kad kokybę pavyko pasiekti, pirkėjų yra, todėl išgyventi galima.“
Ūkininkas pasakojo, kad ES skiriami pinigai padėjo, bet medalis kaip visada turi dvi puses. „Parama yra skiriama daugiau pačiai Europai, kad ji tuos pinigus pasiimtų. Todėl visoje Europoje technikos kainos taip pat buvo stipriai pakeltos. Gauta parama padengdavo prekybininkų užsikeltas kainas. Be to, nusvilau su statybomis, nes patekau į tą momentą, kai stipriai sukilo kainos. Projektai buvo atidėti metams. O paramą suvalgė kainų pakilimas“, – pasakojo L. Šateika.
Ūkininko šeimoje auga net penki vyrai, kuriuos, kaip sako L. Šateika, teks paruošti perimti ūkį. „Vaikai kažkiek domisi ūkiu. Vyriausiajam dabar 17 metų ir jis, panašu, gali būti neblogas vadybininkas bei ūkininkas. Jis drąsesnis už tėvą. Dabartinis auklėjimas kitoks nei tarybiniais laikais“, – teigė L. Šateika.
Išgirdęs klausimą apie pajamas, kurios gaunamos iš žemės ūkio, ūkininkas surimtėja: „Uždirbti pavyksta, bet kai banke yra 4 milijonai litų su minuso ženklu, tai daugiau kažką komentuoti net nesinori.“
Koją kiša lenkai
Keleriškių kaime (Kėdainių r.) ūkininkaujantis Ernestas Saldys pasakojo, kad turi nedidelį ūkį, nes tuo užsiima tik nuo 2004-ųjų. „Turiu apie 40 hektarų daržovių. Auginu bulves, kopūstus, agurkus. Realizuojame produkciją konservų fabrike, turime sutartis. Užpernai ir praėjusiais metais dar pirko rusai, bet nelabai daug mokėjo, todėl atsisakėme su jais bendradarbiauti“, – pasakojo E. Saldys.
Ernestas Saldys (nuotr. Balsas.lt)
Ūkininkas pabrėžė, kad praėję metai buvo nuostolingi, o tokią situaciją lėmė didžiulis perteklius daržovių rinkoje. „Kai per daug visko, tada labai blogai. Atsirado daug smulkių augintojų. Manė, kad aukso kasyklos, bet pamatė, jog taip nėra. Iš esmės pelnui labiausiai kenkia ne gamtos stichijos, o perpildyta rinka. Stichijos kartais net padeda. Kuo mažiau derliaus, tuo kainos didesnės. Kita nuostolių priežastis – lenkai. Jie su savo produkcija labai numuša kainas. Bet čia įprastas dalykas, niekaip nepabėgsime nuo jų. Vyriausybė galėtų padėti, padidinti jiems PVM, bet vargu ar bus kažkas daroma“, – svarstė E. Saldys.
Balsas.lt pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pelningiausia Lietuvoje auginti morkas. Bet tam reikia turėti įdirbį, technologines galimybes. „Norint išgyventi, reikės mąstyti ir galvoti, kaip čia geriau padarius. Reikės skaičiuoti kiekvieną centą, tada bus galima tikėtis sėkmės“, – apibendrino E. Saldys.
Ūkininkų kasdienybė: milžiniškos skolos bankams
