Žemdirbių atstovai piktinasi, kad Vyriausybė sunkina sąlygas laukus tręšti gyvulių mėšlu, o štai abejones keliančiam nuotekų dumblui, atvirkščiai – lengvina.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Šiaulių rajone ūkininkaujantis Juozas laukus prieš porą metų tręšė nuotekų dumblu, tačiau šią trąšą vertina dviprasmiškai, mat ją vandenvalos įmonės gamina iš to, ką gyventojai supila į kanalizaciją.
„Bandžiau vieną kartą tręšti vadinamu dumblu. Žolės labai pasipylė, daug labai. Netiko. Teko išvežti tą žemę“, – pasakoja ūkininkas Juozas.
Po tokios patirties ūkininkas perspėja nuotekų dumblą naudoti atsargiai.
„Ne, mes geriau kitu mėšlu tręšime“, – tikina Juozas.
Piktinasi, kad dumblą draudžia
Štai Marijampolės įmonėje „Sūduvos vandenys“ susikaupė milžiniški apdoroto ir išdžiovinto dumblo kalnai. Jo turima per 2 tūkst. tonų. Dumblas su sunkiaisiais metalais tręšimui draudžiamas, tačiau šis, remiantis įmonės tyrimais, teršalų turi mažiau, tad esą tręšimui tinka.
„Dėl metalų nereikia labai išsigąsti, jų kiekiai skaičiuojami pagal mažiausią galimą koncentraciją“, – teigia „Sūduvos vandenys“ atstovas Antanas Navickas.
Pašnekovo teigimu, ūkininkai vangia šį dumblą naudoti, nors jis net nemokamas.
„Dėl nežinomo poveikio, kas bus ateity ir biurokratinių reikalų“, – sako A. Navickas.
Kad nereikėtų vežti į sąvartynus ar deginti, aplinkos ministerija visokeriopai ragina ūkininkus šį dumblą išbarstyti laukuose.
„Nauji reikalavimai ir nauji standartai, kurie leidžia užterštumą mažinti ir didinti dumblo panaudojamumą. Tikslas – jei tai organinė trąša, kuo daugiau panaudoti“, – komentuoja aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Visgi kai kurios ūkininkų organizacijos piktinasi, kad aplinkos ministerija didina ribojimus laikyti ir naudoti tradicinį gyvulių mėšlą, o nuotekų dumblą proteguoja, nors jo nauda ir ekologiškumu ūkininkai smarkiai abejoja.
„Abejotina, ar tyrimai viso spektro. Tikriausiai visi elementai žinomi organinės chemijos, įskaitant ir antibiotikus, hormonus, galima būtų rasti ir narkotiko pėdsako“, – kalba ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Savo žemę saugo, o nuomojamą tręšia
Kad nuotekų dumblas gali būti taršus, perspėja ir kai kurie mokslininkai.
„Mūsų nuotekos nėra gerai išvalomos nuo pavojingų medžiagų tokių kaip ftalatų, mikroplastiko, vaistų, pavojingų medžiagų“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Laima Česonienė.
„Problema atsiranda, kai pradedama įgyvendinti realiai. Į kažką neatsižvelgiama, kažkas pakeičiama, supaprastinama. Visi supranta, kad tokiame dumble galima rasti visko, ko nori“, – teigia Vilniaus universiteto profesorius Albinas Žilinskas.
„Visąlaik keičia normas sunkiųjų metalų. Buvo vienos prieš 15 metų, bet jas pakėlė ir tada neviršijo. Girdėjau, kad panašiai vėl ruošiasi daryti. Vyksta lėtas nuodijimas organizmo, kenčia ne tik žmogus, mažėja biologinė įvairovė“, – tikina mokslų akademijos narys Gediminas Staugaitis.
Tad ūkininkai ant nuosavos žemės nuotekų dumblą pilti visgi vengia, tačiau mielai juo tręšia nuomojamą žemę, sako turįs duomenų parlamentaras Kęstutis Mažeika. Ir ragina aplinkos ministrą griežtinti šio dumblo apskaitą, nuodugniai fiksuoti, kas jį išsiveža, kur ir kaip dažnai pila.
„Kai sukilo trąšų kainos, tai puiki alternatyva, tik pasekmės nežinomos. Ypatingai atvejais, kai dumblas nėra ištiriamas ar jo kiekiai neapskaičiuojami“, – komentuoja Seimo narys demokratas K. Mažeika.
Aplinkos ministerija ragina nebijoti
Tačiau aplinkos ministras ragina pasitikėti vandentvarkos įmonių pateikiamais dumblo sudėties tyrimais ir dumblu drąsiai tręšti savo laukus.
„Pasidarę dumblo tyrimus, gali gauti nemokamą trąšą iš nuotekų valyklų. Jiems gerai, ūkininkams gerai, nereikia pirkti importinių mineralinių trąšų iš nežinia kur“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Visgi Mažeika teigia gavęs Europos Komisijos išaiškinimą, kad mėšlas ir toliau bus svarbus trąšų šaltinis. Daugelis ES šalių nuotekų dumblą labai riboja, o kai kurios net draudžia žemės ūkyje.
O Lietuvoje užpernai vandentvarkos įmonės pagamino apie 50 tūkst. tonų dumblo, kurių apie šeštadalį sunaudojo ūkininkai. Tačiau aplinkos apsaugos agentūra nurodo nežinanti, nei kiek pernai, nei tuo labiau šiemet ūkininkai išbarstė nuotekų dumblo, mat duomenis esą dar tik apdoroja.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
