Tyrimas: vokeliais ar dovanomis šiose gydymo įstaigose atsidėkoja kas 10 šalies gyventojas

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sveikata po 30-ies, 40-ies ir 50-ies: štai ką būtina žinoti vyrams

37-erių vilnietei staiga ėmė lietis vaizdas: sužinojusi to priežastį įspėja visus

Mirtingumą nuo lėtinių ligų sumažino 40 proc. – mokslininkas papasakojo, ko valdžia privertė imtis gyventojus

12 proc. šalies gyventojų, per pastaruosius metus besilankiusių valstybinėse gydymo įstaigose, bent kartą neoficialiai pinigais ar dovanomis atsidėkojo gydytojams arba medicinos personalui. Tai daugiausia darė vyresni nei 65 metų amžiaus, turintys mažiausias šeimos pajamas (1200 eurų ar mažesnes) respondentai.

„Vyriausi gyventojai dar dažnokai tiki, kad neoficialus atsidėkojimas padės gauti geresnes paslaugas, tuo tarpu jaunimas taip nebemano“, – pranešime spaudai teigia „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė.

Kaip atskleidė tyrimas, net penktadalis (22 proc.) iš tų, kurie per pastaruosius 12 mėn. lankėsi valstybinėse gydymo įstaigose ir jose oficialiai susimokėjo už jiems suteiktas medicinos paslaugas, dar papildomai už tai neoficialiai atsidėkojo pinigais ar dovanomis medikams.

Neoficialiai už paslaugas medikams atsidėkoti linkę tiek vyrai (12 proc.), tiek moterys (12 proc.), respondentai su 1200 eurų ar mažesnėmis šeimos pajamomis per mėnesį (15 proc.), kaimų (12 proc.) ir miestų (13 proc.) gyventojai. Taip pat tą daryti linkę ir 11 proc. respondentų, turinčių vidutines (nuo 1201 iki 2000 eurų) šeimos pajamas per mėnesį, o dar 11 proc. gyventojų, neoficialiai atsidėkojančių medikams už suteiktas paslaugas, savo pajamų nenurodė.

Iš apklausoje dalyvavusiųjų 1015 Lietuvos gyventojų, 55 proc. jų sutiko su teiginiu, kad privačios gydymo įstaigos prisideda prie korupcijos mažinimo Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, nes jose nėra poreikio neoficialiai atsidėkoti medikams. Su šiuo teiginiu dažniau už kitus linkę sutikti mažesnių šalies miestų gyventojai (63 proc.), 1201–2000 eurų šeimos pajamas turintys respondentai (63 proc.) bei žmonės su aukštuoju išsilavinimu (63 proc.). Tuo tarpu su šiuo teiginiu nesutiko 30 proc. respondentų, kurių didžioji dalis – kaimo gyventojai (35 proc.). 15 proc. apklausos dalyvių – atsakymo nepateikė.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ apklausą, kurios metu buvo apklausti 1015 suaugusių Lietuvos gyventojų, vykdė tiesioginiu interviu metodu šių metų balandžio 5–19 dienomis.