Užsienio lietuviai sutaria, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra, tačiau tam tereikia daugiau iniciatyvos, parodė tyrimas.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu tyrimų bendrovė RAIT atliko apklausą, kuri parodė, kad absoliuti dauguma užsienio lietuvių domisi įvykiais Lietuvoje ir net 7 iš 10 užsienio lietuvių mano, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra - tereikia daugiau asmeninės iniciatyvos.
Apklausos rezultatų duomenimis, 7 iš 10 apklausoje dalyvavusių užsienio lietuvių mano, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra - reikia asmeninės iniciatyvos ir pačiam norėti tai daryti.
Net 9 iš 10 užsienio lietuvių nurodė, kad domisi įvykiais Lietuvoje, tačiau tik 38 proc. užsienio lietuvių atsakė viena ar kita forma dalyvaujantys Lietuvos viešajame gyvenime - užsienio lietuviai šalies gyvenime labiau linkę užimti stebėtojo vaidmenį. Svarbiausi veiksniai, motyvuojantys aktyviau įsitraukti į Lietuvos gyvenimą ir išlaikyti lietuvybę, yra asmeninės vertybės, šeima, užsienio lietuvių bendravimas ir bendradarbiavimas.
Didžioji dalis apklaustųjų nemano, kad galimybės ar sąlygos užsienio lietuviams dalyvauti Lietuvos gyvenime per pastaruosius metus pablogėjo (65 proc. mano, kad sąlygos liko tokios pačios ar pagerėjo). Užsienio lietuvius rekomenduotina kuo daugiau informuoti jiems priimtinais komunikacijos kanalais apie bendradarbiavimo galimybes, ypač politikos ir socialinėje srityse.
Net septyni iš dešimties (68 proc.) respondentų pritartų virtualių profesionalų tinklų, kurie pagal interesus ir profesinę sritį vienytų Lietuvos diasporos įvairių sričių profesionalus kūrimui.
Absoliučiai daugumai apklaustųjų (91 proc.) lietuvybės išlaikymas yra svarbus. Išsaugoti lietuvybę padeda priklausymas bendruomenėms ir organizacijoms ir veikla jose. Tikėtina, kad atstumas nuo Lietuvos ir ilgas gyvenimo tarpsnis, praleistas svetur, lemia užsienyje gyvenančių lietuvių norą ir poreikį burtis į bendruomenes ir organizacijas, rašoma tyrimo išvadose.
Užsienyje gyvenantys lietuviai taip pat nurodė būdus, kuriais jie deda pastangas lietuvybei išlaikyti. Pagrindiniai lietuvybės išsaugojimo būdai, kuriuos nurodė respondentai, yra lankymasis renginiuose, susijusiuose su Lietuva, ir lietuviškų knygų skaitymas (po 58 proc. respondentų nurodo šiuos abu būdus); 44 proc. respondentų teigė dalyvaujantys bendruomenės veikloje; 39 proc. - kultūrinėje saviveikloje; 10 proc. respondentų nurodė darbą ar mokymąsi sekmadieninėje mokykloje.
Didžioji dalis (69 proc.) apklaustųjų planuoja asmeniškai aktyviau prisidėti prie lietuvybės išlaikymo, trys iš dešimties (30 proc.) - to daryti neplanuoja.
Didesnė dalis apklaustųjų nusiteikę pozityviai ir sutiktų (aštuoni iš dešimties, t. y. 77 proc.) bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis skatinant lietuvybės išlaikymą tarp užsienio lietuvių ir jų įsitraukimą į Lietuvos viešąjį gyvenimą. Penktadalis apklaustųjų (22 proc.) to daryti nesutiktų.
Pusė (53 proc.) apklaustų užsienio lietuvių, priklausiančių kokiai nors bendruomenei, priklauso kraštų - pasaulio lietuvių bendruomenėms, trečdalis (32 proc.) - jaunimo/studentų bendruomenėms.
Didesnė dalis neturi nuomonės, ar Lietuvos Respublikos institucijų paslaugos atitinka jų poreikius. Lietuvos Respublikos institucijų paslaugomis elektroninėje erdvėje naudojasi pusė apklaustų užsienio lietuvių. Didesnė dalis užsienio lietuvių (46 proc.) mano, kad užtenka jau egzistuojančių informacinių svetainių, pakanka jas patobulinti.
Dauguma (88 proc.) užsienio lietuvių teigia sekantys įvykius Lietuvoje, 12 proc. respondentų prisipažino įvykių Lietuvoje nesekantys. Įvykius Lietuvoje dažniau seka apklaustieji, kalbantys lietuvių kalba namuose bei gyvenantys ne ES šalyse. Respondentai nurodė, kad pagrindinis jų naudojamas informacijos kanalas žinioms iš Lietuvos yra žiniasklaidos priemonės (taip teigė 91 proc. sekančių įvykius Lietuvoje), o iš žiniasklaidos priemonių populiariausias internetas (90 proc. gaunančių informaciją žiniasklaidos priemonėmis). Mažiau populiarūs, tačiau, tikėtina, įtaigesni kanalai - artimoji aplinka (šeimos nariai, giminės, draugai) (36 proc.) ir socialiniai tinklai (26 proc.).
Daugumos užsienio lietuvių nuomone, Lietuvos žinomumas ir patrauklumas valstybėje, kurioje jie gyvena, yra patenkinamas arba blogas, tačiau pastebima gerėjimo tendencija (34 proc. mano, kad per pastaruosius dvejus metus įvaizdis pagerėjo). Užsienio lietuvių nuomone (41 proc.), sritis, kurioje jie svariausiai prisideda darydami įtaką teigiamiems pokyčiams Lietuvoje, yra būtent Lietuvos vardo garsinimas užsienyje (klausimyne buvo galima žymėti daugiau nei vieną sritį).
57 proc. respondentų, dalyvaujančių Lietuvos viešajame gyvenime, nurodė besilankantys Lietuvoje vykstančiuose renginiuose; 54 proc. - dalyvaujantys Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose; 52 proc. -palaikantys ryšius su tam tikra interesų grupe; 40 proc. - dalyvaujantys Lietuvos kultūriniame gyvenime.
Didesnė dalis - net 7 iš 10 apklaustųjų mano, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra ir kad reikia pačiam norėti bendradarbiauti. Trečdalis apklaustųjų (32 proc.) mano, kad kliūčių yra. Tokią nuomonę dažniau linkę išreikšti verslininkai, vadovai.
Dažniausiai užsienyje gyvenantys lietuviai kontaktuoja su Lietuvos Respublikos diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis (50 proc. respondentų) bei Lietuvos valstybės institucijomis (47 proc.). Ketvirtadalis (25proc.) atsakiusiųjų nurodė, kad turėjo kontaktų su savivaldybių įstaigomis, tuo tarpu penktadalis (20 proc.) teigė neturėję kontaktų nė su viena iš minėtų įstaigų ir institucijų.
Užsienio lietuviai mano, kad prie teigiamų pokyčių Lietuvoje prisidėjo garsindami Lietuvą savo buvimo šalyje - 41 proc. ir remdami Lietuvoje likusius giminaičius - 29 proc. 20 proc. apklaustųjų padėjo užmegzti kontaktus tarp savo buvimo šalies ir Lietuvos atstovų. 11 proc. su partneriais įgyvendino įvairius projektus, 10 proc. dalyvavo diskusijose Lietuvos viešojoje erdvėje (straipsniai), 8 proc. investavo Lietuvoje.
Kiek daugiau nei trečdalis - 36 proc. prisipažino dar niekuo neprisidėję prie teigiamų pokyčių šalyje. Prie pokyčių dar neprisidėjo aukštesnįjį ir žemesnįjį išsimokslinimą įgiję respondentai, investavo Lietuvoje dažniau 30-34 metų apklaustieji, Lietuvoje su partneriais dažniau įgyvendino įvairius projektus dažnai parvažiuojantys į Lietuvą (5 kartus ir daugiau per pastaruosius 3 metus), pasinaudoję parama lietuvybei išlaikyti ir priklausantys organizacijoms, vienijančioms užsienio lietuvius.
Likusius šalyje giminaičius dažniau rėmė 30 m. ir vyresni užsienio lietuviai, verslininkai, vadovai, specialistai, tarnautojai ir darbininkai. Lietuvą garsino savo buvimo šalyje ir padėjo užmegzti kontaktus tarp buvimo šalies ir Lietuvos atstovų dažniau vadovai, verslininkai ir priklausantys bendruomenėms ar organizacijoms, vienijančioms užsienio lietuvius.
Diskusijose Lietuvos viešojoje erdvėje dažniau dalyvavo dažnai parvažiuojantys į Lietuvą (5 kartus ir daugiau per pastaruosius 3 metus) bei priklausantys bendruomenėms ar organizacijoms, vienijančioms užsienio lietuvius.
Per apklausą buvo apklausti 353 18 metų ir vyresni užsienio lietuviai, nustatant kvotas pagal emigracijos šalį, lytį ir aktyvumą bendruomenėse ar organizacijose, vienijančiose užsienio lietuvius.
