Nuleidžiant vandenį Viešvėnų tvenkinyje praėjusį trečiadienį rasti du metaliniai kryžiai, ketvirtadienį — dar vienas. Rainių kankiniams skirti kryžiai tvenkinio dugne išgulėjo kelis dešimtmečius. Pasak žmonių, kryžius tvenkinyje skandino sovietų valdžia. Gyventojai laukia, kada į dienos šviesą iš vandens išlįs ir likusieji kryžiai: ne tik metaliniai, bet ir mediniai. Iki Atgimimo Rainių miškelyje slapčia jų pastatyta net 17.
Žiaurią istoriją liudijantis radinys aptiktas vykdant Viešvėnų tvenkinio hidrotechnikos įrenginių remontą ir nuleidinėjant vandenį. Darbų įkarštyje ūkininkas Antanas Lukošius ir talkininkai pastebėjo iš vandens kyšančius kryžius. Jie buvo nuleisti į pačią giliausią tvenkinio vietą, maždaug 5 metrų gylį.
Iš metalo kampuočių suvirintų kryžių aukštis — 4,32 metro. Kryžiams pakelti prireikė trijų vyrų.
Gyventojai gerai prisimena kryžių atsiradimo istoriją. Rainių žudynės — politinių kalinių žudynės, kurios vyko 1941 m. naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją. Rainių miškelyje netoli Telšių, nužudyta per 70 intelektualų, teisininkų, politikų ir kitokių „liaudies priešų“. Nužudymas pasižymėjo išskirtiniu žiaurumu — vyrams nupjauti liežuviai, jų pilvai badyti durtuvais, nupjauti lyties organai sukišti į burnas. Taip siekta išgąsdinti kitus lietuvius karo pradžioje. Užkastas aukas po keleto dienų aptiko praeivis.
Rainių aukų kančios giliai įsirėžė žmonių atmintyje. Sovietmečiu žmonės slėpdamiesi naktimis miškelyje statydavo kryžius aukoms atminti. Kryžiai sovietų valdžios paliepimu būdavo griaunami ir, kaip paaiškėjo, skandinami Viešvėnų tvenkinyje. Su kryžių gamintojais ir statytojais kovojo saugumiečiai, jie buvo išaiškinę suvirintoją.
Rasti kryžiai saugomi Policijos komisariato kieme. Gyventojai ruošiasi kryžius pašventinti ir grąžinti į Rainių miškelį prie žudynių vietos.
Giedra Akavickienė
