Dabar Lietuvoje draudžiama gaminti naminį alkoholį, išskyrus tik savo poreikiams skirtą iki 18 laipsnių stiprumo vyną ir sidrą bei iki 9,5 laipsnio alų.
Stipresnius gėrimus galėtų gaminti (iki 1 tūkst. litrų per metus) ir vartoti registruoti ūkininkai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas. Tačiau jais nebūtų galima prekiauti ūkininkų parduotuvėse ar turguose.
Tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Seime įregistravo Remigijus Žemaitaitis ir Vytautas Kamblevičius.
„Legalizavus naminukę būtų galima surinkti mokesčių į biudžetą, kartu tai padidintų srautus turistų, kurie atvyktų ragauti istorinio paveldo. Taip pat naminės degtinės legalizavimas sukeltų suirutę nelegalaus alkoholio gamintojų rinkoje, nes žmonės mieliau eitų degustuoti legalaus produkto, negu ieškotų jo šešėlyje“, – teigia R. Žemaitaitis.
Anot jo, Prancūzijoje leidžiama gaminti spiritinius gėrimus sau, naudojant tik savo ūkyje išaugintus vaisius ir turintiems degtindarių privilegiją, Austrijos ūkininkams – iki 51 litro naminės degtinės, Belgijoje – bet kiek naminės degtinės visiems piliečiams savo poreikiams, nemokant akcizo.
Parlamentaro žiniomis, Čekijoje veikia 520 smulkių slivovicos, 60–80 laipsnių stiprumo palinkos gamybos fabrikėlių – ūkininkai iš savo vaisių ir uogų gali pasigaminti 30 litrų per metus, mokant lengvatinį akcizą – jo sumokama 220 mln. eurų.
Vengrijoje bet kuris pilietis įmonėse iš savo abrikosų, slyvų, trešnių, vynuogių per metus gali pasigaminti 50 litrų distiliato, sumokėdamas 400 eurų akcizo.
Pataisas dėl naminės degtinės legalizavimo Seimas anksčiau kelis kartus yra atmetęs.
