TV3 žinių prodiuseris – apie darbą per pandemiją, kai ruoši laidą šimtams tūkstančių žmonių

Žiniasklaidos darbas yra atrinkti, kuri informacija tikra, o kur skelbiamas melas, ir neleisti akivaizdžiai netiesai pasiekti žmones – sako TV3 žinių prodiuseris Darius Ratautas. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai visuomenė pandemijos klausimais yra stipriai susiskaldžiusi, kuriasi įvairios sąmokslo teorijos, o žiniasklaidos pusėn skrieja įvairūs kaltinimai dėl objektyvumo.

92

Pandemija žiniasklaidai pažėrė daugybę iššūkių. Keitėsi temos, reikėjo išmokti dirbti pasaulyje siaučiant mirtinam virusui, o naujienas pranešti turint kuo mažiau fizinio kontakto.

Be to, prisidėjo ir kiti iššūkiai – pandemijos metu smuko visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida ir padaugėjo prieš ją nukreiptos dezinformacijos.

Apie tai, kaip pandemija pakeitė žiniasklaidos darbą, dezinformacijos gimimą ir eteryje nutinkančius kuriozus – pokalbyje su žiūrimiausių televizijos žinių redaktoriumi-prodiuseriu Dariumi Ratautu.

Esate žiūrimiausio kanalo žinių prodiuseris. Ką tai reiškia, koks yra jūsų darbas?

Kiekvieną dieną turime sugalvoti, kokius įvykius, istorijas, naujienas ir kaip rodysime žiniose. Žinių laidos būna dvejos, trunka po valandą. Visada stebime aplinką, kas vyksta šalyje.

Žiniose dirba apie keliasdešimt žmonių – reporterių, operatorių, korespondentų. Jų turime visuose didžiausiuose miestuose, jie visą laiką seka, kas vyksta aplinkui: įvyko avarija, audra prasidėjo, vietinis politikas paėmė kyšį ir t.t.

Sekame, kas vyksta pasaulyje, ką skelbia naujienų agentūros, kitos žiniasklaidos priemonės, gauname elektroninius laiškus, bendraujame su šaltiniais ir renkamės, ką tą dieną parodyti per žinias.

Prodiuserio atsakomybė yra iš visų įvykių atrinkti įdomiausius, svarbiausius ir aktualiausius bei paskirstyti darbus. Taip pat su reporteriu tartis, kaip istoriją papasakoti taip, kad ją būtų įdomiausia matyti per mūsų žinias.

Kiekvieną vakarą mus žiūri šimtai tūkstančių žmonių. Jeigu dainininkas džiaugiasi surenkantis pilną Žalgirio areną, kur telpa 20 tūkst., tai mes kiekvieną vakarą per žinias surenkame po kokį 15–20, o kartais net ir 30 pilnų Žalgirio arenų. Tokia auditorija kiekvieną vakarą mums paaukoja valandą savo laiko. Esame labai dėkingi, tai vertiname ir jaučiame labai didelę atsakomybę.

Jūs žiniasklaidoje dirbate virš 20 metų. Nors žiniasklaidoje nėra dviejų tokių pat dienų, viskas keičiasi, ar nepabodo tiek laiko dirbti šioje srityje?

Atrodo, kiekviena diena skirtinga, įvykiai skirtingi, bet iš tikrųjų daug įvykių būna panašūs. Avarijos, nelaimės, karai iš esmės yra vienas į kitą panašūs. Nutiko pandemija – tokio dalyko per 20 metų Lietuvoje dar nebuvo, kad visada valstybė būtų pavojuje dėl vieno viruso.

REKLAMA

Partijos ateina vienos, paskui kitos, prezidentai keičiasi, tai jau tampa rutina. Kažkam prezidento pasikeitimas įvykis, bet kai matai kelių prezidentų pasikeitimus – įvykiai kartojasi.

Nors įvykiai ir kartojasi, nėra dienos, kad neįvyktų kažkas netikėto. Kokios dienos būna pačios įtempčiausios?

Kai sukrenta daug naujų įvykių artėjant žinioms. Pavyzdžiui, nukrenta lėktuvas, prasideda riaušės ir lieka mažai laiko įsigilinti, suprasti bei padaryti reportažą. Tada įtampa būna didesnė. Jei įvykius galima prognozuoti, yra paprasčiau.

Dažnai taip nutinka, kad prieš pat žinias tenka keisti jų planą?

Tokios žinios, kokios išeina į eterį, susiformuoja prieš pat žinias. Būna ir žinių metu, kad kažką pakeičiame. 18:30 žinioms jau prasidėjus dar būna reportažų, kurie dar nėra iki galo užbaigti, yra montuojami. Tie, kurie eina žinių gale, būna montuojami eteriui jau prasidėjus.

Žinių planas nuo ryto keičiasi kas valandą, pusvalandį – vis atsiranda kas nors naujo, įvykiai pasikreipia kita linkme, nei planuota. Pavyzdžiui, reporteris daro reportažą viena tema, bet jam tą dieną neišeina, pasirodo, kad tema neverta dėmesio, kažkas įvyksta svarbesnio.

Paskutinį kartą taip buvo per riaušes. Vakaro žinių metu pamatėme, kad prie Seimo vyksta riaušės. Įjungėme tiesioginę transliaciją, ten buvo nusiųsti reporteriai, turintys tiesioginės transliacijos įrangą, numatėme, kad taip gali būti. Policija iš riaušininkų gavo akmenų, papurškė ašarinių dujų, tai parodėme. Kai viskas aprimo, žinios tęsėsi įprastu būdu. Pamačius, kad neramumai vėl vyksta, vėl įjungėme tiesioginę transliaciją.

Galų gale, studijoje sporto žinių vedėjas pristatė, kad netrukus bus sporto žinios, o mes vietoje sporto vėl įjungėme riaušes. Išėjo taip, kad žinių laikas baigėsi, o sporto mes taip ir neparodėme.

Ar būna taip, kad neturite, ką rodyti? Kaip elgiatės, kai, atrodo, niekas nevyksta?

Nebuvo dienos, kad žinios neišeitų į eterį, jos būna kiekvieną dieną. Sugalvojame aktualių žmonėms temų. Vasarą, rugpjūtį Seimas, Vyriausybė ir politikai atostogauja, teismai nedirba, valstybėje, atrodo, viešasis gyvenimas nevyksta, tačiau žmonių gyvenimas tęsiasi.

REKLAMA

Tada rodome žmonių gyvenimo istorijas. Pavyzdžiui, visi suvažiavo į Palangą, nėra vietų arba pradėjo dygti grybai. Žmonės grybauja, tai yra gyvenimas, naujienos.

Jau užsiminėte apie pandemiją. Pusantrų metų gyvename su virusu, pasaulis stipriai pasikeitė. Kokios įtakos pandemija turėjo žinioms?

Pandemija pakeitė žinių, reporterių darbą. Vilniuje dirbanti mūsų žinių tarnyba ofise buvo suskirstyta į dvi dalis. Žmonės atskirti vienas nuo kito, negali bendrauti, kontaktuoti, kad jeigu netyčia kažkas susirgtų, kad liktų bent dalis reporterių, kurie galėtų dirbti.

Neturėjome fizinio kontakto ir tarp miestų. Jeigu Vilnius užsidarytų – liktų kiti miestai ir t.t.

Juk ir su pašnekovais turėjote pradėti bendrauti nuotoliu.

Taip, juos ėmėme kalbinti nuotoliniu būdu – telefonu, interneto programėlėmis, „Zoom“.

O žinių kokybė dėl to nenukrito?

Vaizdo kokybė nukrito, bet visas pasaulis tai darė. Kartais, jei parodai įdomų dalyką nekokybiškai nufilmuotą, bet labai svarbų, žmonės mielai žiūri kaip ir kokybišką vaizdą. Aišku, televizinis vaizdas, kai filmuojama su televizinėmis kameromis, yra kokybiškesnis, žmonėms atrodo patraukliau, tačiau viskas priklauso nuo įvykių.

Matome ir iš Afganistano su telefonu nufilmuotus vaizdus, kaip žmonės krenta iš lėktuvo. Tai žmonėms padaro didelį įspūdį ir kokybė šiuo atveju nežaidžia didelės rolės.

Dar vienas pandemijos padarinys – žymiai padaugėjo dezinformacijos, ar kalbėtume apie vakcinacijos klausimus, ar apskritai kasdienius įvykius. Neseniai kliuvo ir TV3 žinioms. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotrauka, kurioje matyti, kad vasarą rodytame reportaže parodėte medžius be lapų. Tai buvo vaizdas iš COVID-19 palatos, žmonės kadre už lango pamatė žiemos vaizdus ir ėmė sakyti, kad meluojate, kad patys sukuriate pandemiją. Kaip tie medžiai be lapų atsidūrė reportaže?

Žiniose labai svarbu kontekstas. Galima išimti sakinį iš konteksto, galima paimti ir vaizdus iš konteksto ir prasmė pasikeis. Mes žiniose naudojame ir archyvinius vaizdus. Pamatę ekrane užrašą „Archyvinė medžiaga“, visi suprantame, kad rodomi anksčiau nufilmuoti vaizdai iš COVID-19 palatos. Kiekvieną dieną ten pakliūti neįmanoma. Reikia specialaus pasiruošimo, specialios aprangos.

REKLAMA

Ten yra labai rizikinga, visur virusas, žmonės ten be sąmonės kovoja už gyvybę. Kiekvieną dieną mes negalime nufilmuoti šių vaizdų. Mes taip pat negalime gaišinti gydytojų, kurie kovoja už žmonių gyvybes, laiko.

Vaizdai beveik dvejus metus nesikeičia, palatose vaizdas yra tas pats. Žmonės guli prijungti prie aparatų, kovoja, dūsta, kosėja, aplink juos vaikšto gydytojai ir gydo.

Ar už lango medžiai, ar už lango sniegas – vaizdas praktiškai tas pats. Todėl, kai negalime nufilmuoti vaizdo tą dieną, bet turime tokį patį iš kitur, panaudojame archyvinius ar asociatyvius vaizdus.

Yra abejojančių žiniasklaidos objektyvumu, ypač dabar. Kaip vertinate žiniasklaidos objektyvumą, ar jis iš viso yra įmanomas?

Ant stalo stovi butelis su vandeniu, jame pusė vandens. Jums gal atrodys, kad jis puspilnis, kitiems, kad pustuštis, o tretiems atrodys negražus butelis ar nešvarus vanduo. Apie tą patį dalyką visi galime turėti skirtingas nuomones, akcentuoti skirtingus dalykus ir skirtingai viską matyti.

Šimtaprocentinis objektyvumas, nemanau, kad yra įmanomas. Žmonės tuos pačius daiktus mato skirtingai, tas pačias istorijas pasakoja skirtingai.

Mūsų žinių tikslas yra būti kiek įmanoma labiau objektyviems, pateikti įvairias nuomones, skirtingas puses, atfiltruoti, nepateikti visiškų nesąmonių, sąmokslo teorijų, kurios akivaizdžiai klaidina.

Dabar yra daugybė žmonių, kurie tiki, kad žemė plokščia. Amerikoje buvo pavyzdys, kad žmogus pats balioną pasidaręs skrido į kosmosą pasižiūrėti, ar žemė plokščia. Balionas sugedo, nukrito, jis užsimušė.

Kiti aiškina, kad nėra koronaviruso. Jei jie tuo įtikėję, tai jiems ir atrodo, kad žiniasklaida meluoja. Didelės žiniasklaidos priemonės turi redaktorius, turi patyrusius žmones, žurnalistus, kurie supranta ir atskiria melą. Mūsų darbas atrinkti ir nerodyti melo, klaidinančios informacijos, nesąmonių. Žmonės kartais patys nesugeba atskirti, kas yra melas, o kas ne.

REKLAMA

Per pandemiją apskritai smuko visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida. Tai rodo rugpjūčio viduryje paskelbti „Vilmorus“ apklausos rezultatai. Pirmą kartą nuo 1998 m. pasitikėjimas žiniasklaida yra toks žemas. Kaip manote, kodėl?

Klausti, ar pasitiki žiniasklaida, ar ne – vien klausimas atrodo kvailas. Galiu paklausti, ar jūs pasitikite vyrais, ar pasitikite moterimis. Aišku, kad vienais pasitikite, o kitais ne, nes visokių yra. Žiniasklaidos priemonių Lietuvoje irgi yra daugybė. Vienos iš tikrųjų vertos pasitikėjimo, nes yra maksimaliai objektyvios, kitos – mažiau objektyvios, trečios apskritai rašo nežinia ką.

Kai formuojamas klausimas „Ar pasitikite žiniasklaida?“, aš pats atsakyčiau, kad ne. Yra daugybė žiniasklaidos kanalų, kuriais pasitikėti negalima. Galų gale net ir žurnalistai padaro klaidų. Manau, kad kiekvienas žmogus turi žiniasklaidos priemonių, kuriomis pasitiki ir kuriomis ne. Bėda ta, kad yra tam tikra dalis žmonių, kurie nesugeba atrinkti, kuri informacija yra propaganda, kuri yra objektyvi ir tikra. Todėl turime ir Seime pavyzdžių, kai už akivaizdžiai korumpuotus ir vagiančius politikus žmonės balsuoja.

Antra, žiniasklaida pati kažkiek kalta, kad žmonės ja nepasitiki. Imkime pavyzdį – Amerikos žiniasklaida Trumpo valdymo laikais buvo susiskaldžiusi. Viena žiniasklaidos pusė – už Trumpą, kiti – prieš. Vieni žiniasklaidos kanalai ieško, ką jis blogo padarė, kritikuoja, kiti priešingai – giria. Ten žiniasklaidos priemonės tampa nebe informuotojos, o kovotojos už kažką.

Jeigu tu kovoji, informuodamas kažkurią vietą akcentuoji, kažką nutyli. Jeigu žiniasklaidos priemonė nori parodyti, koks Trumpas blogas, ji nutyli tuos dalykus, kurie jį pateisina. Žmonės tai mato ir sako: palaukite, vieni taip sako, kiti kitaip, tai koks čia objektyvumas? Bet jei stebi skirtingos pakraipos žiniasklaidą, matai objektyvesnį vaizdą.

Ir Lietuvoje yra žiniasklaidos priemonės, kurios stengiasi kovoti už kažkokias politines pažiūras, bet yra kitos, kurios stengiasi informuoti ir pateikti maksimaliai objektyvias, priešingas nuomones kiekvienu klausimu, ekspertų, o ne šarlatanų komentarus. Mes esame tokie, esame neutralūs, mums nedaro įtakos verslas, partijos, klanai.

REKLAMA

Mes esame Lietuvoje labiausiai nepriklausoma žiniasklaidos priemonė, žiniasklaidos grupė, tuo galiu tik pasidžiaugti. Tai rodo pasitikėjimas mūsų žiniomis – TV3 žinios yra žiūrimiausios televizijos žinios Lietuvoje.

(92 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Riaušės prie Seimo

Didelį priešiškumą žiniasklaidai matėme rugpjūčio 10 d. riaušių prie Seimo metu. Žurnalistai buvo puolami, prieš kai kuriuos buvo smurtaujama ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Po riaušių redakcijos gavo rekomendacijas, kaip dirbti tokių įvykių metu. Ar jūs ėmėtės kažkokių papildomų priemonių, kad ateityje užtikrintumėte didesnį savo reporterių saugumą?

Mūsų žurnalistai, dirbantys tokiose riaušėse irgi gavo profesionalų, policijos patarimus. Mes turime profesionalių žurnalistų, kurie specializuojasi kriminaluose, nusikaltimuose. Jie iš patirties viską žino, turi šalmus, dujokaukes. Jeigu reikės, aprūpinsime saugos priemonėmis.

Smulkmenų nenoriu sakyti ir nenoriu išduoti, kaip dirbsime, bet faktas, kad ar bus riaušės, ar karas – turėsime tai rodyti per žinias, transliuosime. Ar mus puls, ar ne – mes vis tiek rodysime.

Pats dalyvavote mitinge prie Seimo?

Buvau, nešiau vandens atsigerti kolegai Broniui Jablonskui, kuris visą dieną buvo net vandens negėręs, nes filmavo. Buvau pasižiūrėti savo akimis riaušes, kas ten vyksta, kaip yra iš tikrųjų. Mačiau tai, ką mes per žinias ir parodėme.

Tikiu, kad be rimtų įvykių, kuriuos aptarėme, esate patyrę ir įvairių kuriozų. Kurį šiuo metu labiausiai prisimenate?

Pandemijos pradžioje dar buvo visai neaišku, kas tas koronavirusas, kaip jis veikia. Žinojome, kad žmonės, susirgę COVID-19 pradeda kosėti ir kosėja tol, kol uždūsta ir numiršta. Žinių pradžioje mūsų vedėja Donata Račaitė pranešė naujieną, kad pirmieji žmonės Lietuvoje susirgo COVID-19 ir staiga pradėjo kosėti.

Buvo juokinga, žmonės iš karto pagalvojo, kad ir jai koronavirusas. Vaizdelis iš karto išplito internete, sulaukė šimtų tūkstančių peržiūrų. Ji tik užspringo, bet vaizdas žmonėms kitoks pasirodė. Kaip ir su medžiais be lapų.

Ačiū už pokalbį.


Rašyti komentarą...
V
Valdas
2021-09-12 21:44:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visą laiką TV3 žinios buvo geriausios
Atsakyti
-1

B
Baisu
2021-09-12 21:45:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Matau, kad reikia kazkam galvą išsiplauti, kartu ir protą, kada žmonės baiksite kurti sąmokslo teorijas apie melus????
Atsakyti
0

A
Axel Coon
2021-09-12 22:57:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
@Alfa Tau geriau sputnik. Tai nekomentuok.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų