Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ liepos 30 d. – rugpjūčio 5 d. atlikta apklausa rodo, kad visų Vyriausybės narių vertinimas yra neigiamas. Palankiausiai vertinama ministrų kabineto vadovė – I. Šimonytę palaiko 29,9 proc. apklaustųjų, tačiau nepalankiai – 51,2 proc. apklaustųjų.
Toliau seka sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Ministrą palankiai vertina 29,7 proc., nepalankiai – 45,6 proc. Trečiasis pagal populiarumą Vyriausybės narys – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Šį politiką palankiai vertina 28,4 proc. apklaustųjų, neigiamai vertina 32,8 proc. respondentų.
Mažiausiai palankių vertinimų susilaukė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. Pagal „Vilmorus“ duomenis, Laisvės partijos deleguotą Vyriausybės narę palankiai vertina vos 9,6 proc. apklaustųjų, neigiamai – 45 proc.
Populiarumu džiaugtis negali ir kitas Laisvės partijos atstovas ministrų kabinete – Marius Skuodis. Susisiekimo ministrą palankiai vertina 10,5 proc., nepalankiai – 23,6 proc.
Visgi prasčiausiai vertinama ministrų kabineto nare galima įvardinti Laisvės partijos lyderę Aušrinę Armonaitę. Jos palankių ir nepalankių vertinimų skirtumas yra net -49,9 proc. (palankiai ministrę vertina 12,3 proc., nepalankiai – net 62,2 proc. apklaustųjų).
Ekonomikos ir inovacijų ministrė yra apskritai prasčiausiai įvertinta politikė „Vilmorus“ apklausoje. Ją aplenkė ir dažnai reitingų lentelių apačiose esantis europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, kurio palankių ir nepalankių vertinimų skirtumas yra -48,5 proc.
Po V. Tomaševskio nepalankiausiai vertinamų politikų sąraše toliau rikiuojasi būtent Vyriausybės atstovai: užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsberis (-43,2 proc.), jau minėta E. Dobrovolska (-35,4 proc.) ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė (-30,7 proc.)
Mažiausiai nepalankiai vertinama Vyriausybės narė yra socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Jos vertinimų skirtumas – vos -1 proc. Palankiai ministrę vertina 22,4 proc., nepalankiai – 23,4 proc. apklaustųjų.
Gentvilas: „Valdžia ne taps gera, jei įvedinėja suvaržymus“
„Šitas ministrų kabinetas nėra nei geriausias, nei blogiausias turbūt, normalūs ministrai, vieni labiau pasiruošę, kiti mažiau, kaip ir visose vyriausybėse būna.
Tačiau aplinkybės yra tokios, kurios visuomenėje kelia nepasitikėjimu viskuo nuotaikas, nepasitenkinimą, tai pusantrų metų trunkanti pandemija, migrantų krizė ir čia nieko naujo“, – prastą ministrų vertinimą komentavo Seimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Pasak jo, dar prieš pradedant darbą ministrų kabinetui buvo akivaizdu, kad visuomenėje nerimo ir nepasitenkinimo nuotaikos yra didžiulės.
„Jeigu kokie suvaržymai, tai kalta valdžia. Tą reikia priimti kaip aksiomą. Valdžia netaps gera, jei įvedinėja suvaržymus. <...> Visi suvaržymai ir draudimai kelia nepasitenkinimą valdžia, o valdžia personifikuojasi į Vyriausybę, į ministrus. Štai ir turime rezultatą“, – naujienų portalui tv3.lt sakė Seimo senbuvis.
Priminė Kubiliaus atvejį
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas naujienų portalui tv3.lt sakė, kad reitingų mažėjimo tendencija kadencijos pradžioje yra natūralus dalykas.
„Tenka ne tik formuoti Vyriausybę, bet ir priiminėti pakankamai svarbius didesnius sprendimus. Šiais metais dar turime pandemiją, pasienio situaciją, visokiausių kitų iššūkių, tai natūralu, kad svarbesnių, tvirtesnių sprendimų yra daugiau. Nevisa visuomenė, matyt, tuo yra patenkinta“, – komentavo A. Vyšniauskas.
Politikas teigė, kad tokio reitingų svyravimo sureikšminti nereikėtų, o geriausias to pavyzdys – buvusio premjero Andriaus Kubiliaus atvejis.
„Andrius Kubilius populiaresniu nei nepopuliariu savo politinėje karjeroje, man atrodo, buvo tik tai vieną kartą, pirmą mėnesį po 2008 metų rinkimų. Per visą tą laikotarpį jis sugebėjo laimėti rinkimus, vėl pralaimėti, vėl laimėti ir panašiai. Kitaip tariant, tai nėra tas rodiklis, kuris įrodo tikrąjį palaikymą“, – pasakojo A. Vyšniauskas.
Auksinis politikos jaunimas atitrūkęs nuo visuomenės?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas ministrų nepopuliarumo pagrindine priežastimi įvardijo ne konkrečius darbus, o platesnį kontekstą.
„Užaugo Lietuvoje nauja politikų karta. <...> Tas auksinis mūsų jaunimėlis labai smarkiai socialiai atitrūkęs nuo didžiosios dalies visuomenės. Žmonės, kurie subrandinti Vakarų Europos, jie ten daug laiko praleido, studijavo. <...> Mentaliai, gyvenimo būdo prasme jie yra ten. Tas atotrūkis lemia absoliutų nesusikalbėjimą“, – samprotavo B. Ivanovas.
Politologo teigimu, anksčiau aukščiausiuose valdžios postuose buvę politikai, tokie kaip Algirdas Mykolas Brazauskas, Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas, neatitrūko nuo visuomenės nuotaikos ir, pašnekovo žodžiai, nenuskrido į dausas.
„Tas pasaulėžiūros atotrūkis yra akivaizdus. Toks truputį kaip pas Mariją Antuanetę yra, kad ko jie čia nepatenkinti, kad duonos neturi? Tegul tortus valgo. O tortų irgi nėra. Tas nesusikalbėjimas pykdo dalį visuomenės, kuri negyvena taip gerai, kuri prasčiau išsilavinusi, sunkiai verčiasi, galbūt skolose skendi“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Trūksta ryžtingesnių reformų, bet neleidžia aplinkybės
Vertindamas Vyriausybės darbą, E. Gentvilas pirmiausia išskyrė ministrus, sprendžiančius dvi pagrindines šiuo metu krizes – koronaviruso pandemiją ir išaugusius nelegalios migracijos srautus.
„Bilotaitė ir Dulkys, sunkiai, braškėdami, bet išsijudino, priima sprendimus. Tačiau su komunikacija visą laiką buvo probleminiai dalykai tų ministrų veikloje.
Tokį pastebėjimą galima pasakyti. Bet tai nereiškia, kad juos reikia keisti, kad juos reikia varyti. <...> Dirba jie neblogai“, – komentavo politikas.
„O šiaip šita Vyriausybė, bendra paėmus, tvarkosi su einamaisiais dalykais neblogai, norėtųsi ryžtingesnių reformų“, – pridūrė jis.
Visgi, anot E. Gentvilo, ryžtingesnėms reformoms netinkamos ir aplinkybės, kai visuomenėje jaučiamas nepasitenkinimas valdžios vykdoma politika.
Pirma reikia sprendimų, o ne komunikacijos
A. Vyšniauskas sutiko su dalies visuomenės ir opozicijos kritika, kad komunikacija apie priimamus sprendimus galėtų būti geresnė.
„Nei tobulų sprendimų, nei tobulų priemonių tikrai nėra. Tačiau Vyriausybė dirba tomis sąlygomis, kokias turi ir stengiasi pasiekti maksimalų rezultatą.
O kai kalbame apie komunikaciją, tai komunikacija yra antrinis dalykas. Pirmiausia, reikia turėti priemones ar priimti sprendimus, tik tada gali bandyti kažką sakyti, komunikuoti.
O pas mus dažniausiai, ypač komentuojant politinį procesą, atrodo, kad komunikacija yra panacėja viskam, jokių sprendimų nereikia, reikia daugiau reklamos televizijoje nupirkti. Taip nėra, pirmiausia reikia sprendimų“, – samprotavo A. Vyšniauskas.
Konservatoriaus nuomone, geras pavyzdys yra skiepijimo kampanija, antrasis jos etapas, kai Vyriausybė priėmė sprendimus dėl galimybių paso, dėl būsimų apribojimų. Politiko tvirtinimu, šie sprendimai tapo gera paskata žmonėms greičiau vakcinuotis.
„Kitas pavyzdys – migrantų krizė. Kol nebuvo išspręstos priemonės dėl migrantų atstūmimo, dokumentų tvarkymo, nebuvo suderinimo su Europos Komisija, tai tu komunikuok nekomunikavęs, vis tiek neturėsi rezultatų. Kai buvo priimti sprendimai, tada jie buvo paaiškinti, krizė yra apvaldyta. Tai yra neblogai, manau, kad visuomenė tai įvertins“, – įsitikinęs A. Vyšniauskas.
Armonaitei kliuvo dėl LGBT ir galimybių paso
B. Ivanovas teigė, jog tai, kad A. Armonaitė yra nepalankiausiai vertinama šalies politikė, lėmė keletas priežasčių.
Politologo tvirtinimu, prie nepalankaus Laisvės partijos lyderės vertinimo prisidėjo ne tik platesnis kontekstas – pasaulėžiūros atotrūkis – bet ir konkretūs, visuomenę skaldę klausimai: LGBT teisės, galimybių pasas.
„Už tą pasą teko didžiausia dalis niuksų iš visuomenės“, – svarstė B. Ivanovas.
Visgi politologo teigimu, negalima sakyti, kad A. Armonaitę nepalankiai vertina tik skiepų priešininkai, kadangi oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje pasiekta 70 proc. nuo koronaviruso paskiepytų saugusiųjų riba.
„Tarp tų, kurie nepatenkinti Armonaite, tikriausiai daugiau nei pusė pasiskiepiję“, – sakė pašnekovas.
Kalbėdamas apie teisingumo ministrės E. Dobrovolskos nepalankų vertinimą, B. Ivanovas pažymėjo, kad įtakos galėjo turėti ir išsilavinimo klausimas.
Dalis E. Dobrovolskos kritikų laidė strėles į ministrės pusę, kad jos turimas išsilavinimas nėra pakankamas užimti tokias aukštas pareigas.
E. Dobrovolska turi teisės bakalauro laipsnį, tačiau neišlaikė advokato egzamino ir pagal turimas kompetencijas galėjo dirbti tik advokato padėjėja.
Už Vyriausybę stoja mūru, už konkrečius siūlymus – nebūtinai
„Už Vyriausybę, kaip tokią, tai tikrai stoja mūru“, – paklaustas, ar Seime ministrų kabinetas turi tvirtą palaikymą, atsakė E. Gentvilas.
Visgi liberalas pažymėjo, kad dėl konkrečių ministrų siūlymų sprendimų nuomonės parlamento posėdžių salėje tikrai gali išsiskirti ir tarp koalicijos partnerių.
„Kai konkretūs sprendimai, žiūrėsime“, – sakė jis.
E. Gentvilo nuomone, valdančiosios koalicijos partnerių požiūriai gali kiek išsiskirti kalbant apie minimalios algos padidinimas, pensijų indeksavimo pakeitimai ir automobilių taršos mokestis.
„Tikrai negaliu garantuoti, kad visi koalicijos nariai bus visiškai vieningi. Tačiau tai nereiškia nepalaikymo konkrečiam ministrui ar visai Vyriausybei. Bendras palaikymas yra, konkrečius sprendimus žiūrėsime, manau, kad diskusijos bus labai aštrios.
Liberalo nuomone, ir pati I. Šimonytė stoja mūru už savo ministrus ir dar nė vienas kabineto narys nėra praradęs premjerės pasitikėjimo.
„Man toks įspūdis, kad ji deda galva už visus savo pasirinktus ministrus arba partijų pasiūlytus ministrus. Stengiasi dirbti kaip vieninga komanda, neskirstant, kad čia konservatorių ministrai, tai suprask labiau savi, o čia kokie liberalų ministrai, tai suprask, galėtų būt labiau svetimi. Man toks įspūdis niekada nesusidarė nei iš viešų pareiškimų, nei iš darbinių dalykinių susitikimų“, – tvirtino E. Gentvilas.
Apie ministrų silpnumą diskusijų nebuvo
„Manau, kad visi ministrai turi stiprų užnugarį [Seime]. Mūsų frakcijoje nebuvo absoliučiai jokių diskusijų apie ministrų silpnumą, patraukimą ar kitus dalykus. Matome, kad ministrai dirba, jeigu būna kažkokių tai problemų, tai mes stengiamės kolektyviai bandyti ministrams padėti“, – teigė A. Vyšniauskas.
Konservatorius akcentavo, kad pirmiausiai pasitikėjimas ministrais atkeliauja iš ministro pirmininko, tada iš prezidento, o tik tada iš Seimo.
„Ministrė pirmininkė pasitiki visais ministrais, todėl didesnių problemų čia nėra ir nebus“, – įsitikinęs A. Vyšniauskas.
Ministrai gali būti paaukoti
Nors valdančiosios koalicijos atstovai choru tvirtina, kad už visų ministrų nugarų yra tvirtas užnugaris, politologas B. Ivanovas svarsto, kad kai kurių ministrų kėdės kliba.
„Kelis ministrus Šimonytė, dėl bendros ramybės, gali paaukoti“, – svarstė VDU docentas.
B. Ivanovas neatmetė galimybės, kad patraukta gali būti ir Aušrinė Armonaitė. Visgi, anot politologo, tam reikėtų visų koalicijos partnerių sutarimo, kadangi kitaip valdančioji dauguma griūtų.
„Jeigu patraukia Armonaitę ant piktumo, tada gali viskas griūti ir mes sulauksime to, ko maršistai nori. <...> Bet žiūrint iš realpolitik taško, jei be pykčio susėstų Šimonytė, Armonaitė ir Čmilytė-Nielsen ir sušneka, kad gelbėjam mūsų laivą, koaliciją ir Laisvės partija pasiūlo [į ekonomikos ir inovacijų ministro postą] kažką kito. Bet, man atrodo, praėjo tas laikas, nebepadės“, – samprotavo B. Ivanovas.
„Bet kokiu atveju, kažkas keisis. Nežinau, kaip dėl Armonaitės, <...> bet dėl Dobrovolskos, dėl kažko kito, visko gali būti. <...> Kažkas pasikeis, jaučiasi, kad virpesiai ateina, bręsta, kažkas bus. Kiek tai bus rimta, kiek keisis politinis kraštovaizdis, lieka atviras klausimas“, – pridūrė politologas.
Reikia aiškiai ir suprantamai paaiškinti darbus
E. Gentvilo teigimu, palankus ministrų vertinimas ir ateityje pirmiausia remsis į komunikaciją.
„Paaiškinti ką ir kodėl daro. Bendrąja prasme vis tik komunikacija. Ko nepadarei, tai nepadarei, o ką darai, būtina labai aiškiai, išsamiai ir suprantamai išdėstyti. Šitų dalykų kartais ir trūksta“, – pripažino politikas.
B. Ivanovas akcentavo milžinišką atotrūkį tarp dalies visuomenės ir valdžios.
„Reikia dėtį maksimaliais pastangas, kad tą atotrūkį įveikti. Deja, neišeina. Čia yra ne tik komunikacijos problema, čia yra mentalinis momentas labai ryškus. <...> Išsilavinę valdžioje esantys žmonės turi suprasti savo vaidmenį ir bandyti tą problemą įveikti. Kol kas sekasi sunkiai. Todėl toks nelinksmas politinis ruduo ir pribrendo“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Valdančiosios daugumos atstovai turi ir kitą receptą, kaip būtų galima pagerinti nukritusius reitingus.
„O ką dar daryti? Žinoma, kad gerus darbus“, – juokėsi E. Gentvilas.
